Gimnazija – vidurinės mokyklos tipas, bendrojo lavinimo mokykla (įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis švietimas). Baigus gimnaziją – kaip ir kitą vidurinę mokyklą, t. y. išlaikius abitūros egzaminus, leidžiama studijuoti aukštojoje mokykloje. Išsilavinimo trukmė bei programos priklauso nuo švietimo sistemos.

Lietuviškoji Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje (Renhofo pilis)
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Lietuvoje šiuo metu vidurinės mokyklos skyla į gimnazijas ir progimnazijas. Patvirtinus Švietimo įstatymo pataisas, nebeliks pradinių, vidurinių mokyklų – iki aštuntos klasės vaikai mokysis progimnazijose, o paskui – gimnazijose arba profesinėse mokyklose.[1]

Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje yra išskiriama „paprasta“ gimnazija ir menų gimnazija[2]:

  • Gimnazija (akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
  • Menų gimnazija: joje yra akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio, pradinio ir muzikinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo programos. Lietuvoje – pvz., Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, anksčiau taip pat Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Urbonaitė, Ieva (2010-01-05). „Pagrindines mokyklas keis progimnazijos“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  2. LR švietimo įstatymo 41 str. 7 d. 2 p.