Kupiškio valsčius
Kupiškio valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1561 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Kupiškis, Pajuodupė (XIX a.) |
![]() | |
Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1842–1915) |
![]() | |
Oberostas | Kupiškio apskritis (1915–1918) |
![]() | |
Panevėžio apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Panevėžio apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Panevėžio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950) |
Kupiškio valsčius (rus. Купишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kupiškis, kurį laiką – Pajuodupė.
IstorijaKeisti
Pasinaudojus XIX a. 2-osios pusės Kupiškio valsčiaus antspaudu, XX a. sukurtas Kupiškio herbas.
Valsčius minimas nuo 1561 m., pavietas – dar anksčiau (maždaug nuo 1500 m.). Carmečiu atkurtas XIX a. viduryje. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Aukštupėnų valsčiui ir Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 382 | 11.860 | 2462 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
299 | 7 apylinkės [2] |
VadovaiKeisti
- Domas Vaitkūnas, viršaitis 1920–1931 m.
- Petras Šinkūnas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
SuskirstymasKeisti
Kupiškio valsčius 1923 m.
Tarpukariu buvo Gaigalių, Gyvakarų, Puponių ir kitos seniūnijos.
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Buivėnai | Buivėnų apylinkė |
Kuosėnai | Kuosėnų apylinkė |
Noriūnai | Noriūnų apylinkė |
Papiliai | Papilių apylinkė |
Puponys | Puponių apylinkė |
Račiupėnai | Račiupėnų apylinkė |
Vidugiriai | Vidugirių apylinkė |
Iš viso: | 7 apylinkės |
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1831 | Suvainiai | Jonas Katelė, kunigas | 1908 |
1866 | Drūlėnai | Kazys Burokas, knygnešys | 1934 |
1872 | Račiupėnai | Petras Juodakis, chemikas | 1940 |
1880 | Valiukiškis | Kazimieras Jokantas, pedagogas, gydytojas | 1942 |
1881 | Itkonys | Jurgis Čiurlys, inžinierius ir mokslininkas | 1959 |
1881 | Palėvenė | Stasius Michelsonas, politikas ir istorikas | 1973 |
1882 | Gyvakarai | Povilas Pukys, kunigas | 1964 |
1884 | Suvainiai | Juozas Katelė, muzikas | 1981 |
1886 | Virbališkiai | Kleopas Jurgelionis, rašytojas | 1963 |
1886 | Sidariškės | Petras Murnikas, karininkas | 1956 |
1887 | Mazgeliškiai | Povilas Karazija, pedagogas | 1955 |
1887 | Starkonys | Kazys Šimonis, dailininkas | 1978 |
1893 | Račiupėnai | Domas Vaitkūnas, visuomenės veikėjas | 1988 |
1896 | Svideniai | Napalys Grigas, kalbininkas | 1972 |
1901 | Naiviai | Konstantinas Dulksnys, karininkas | 1941 |
1906 | Vidugiriai | Kazys Inčiūra, rašytojas, aktorius | 1974 |
1909 | Krasnava | Jonas Balys, tautosakininkas | 2011 |
1909 | Gyvakarai | Bronius Dundulis, istorikas | 2000 |
1913 | Čiuladai | Domininkas Kukenys, veterinaras | 1999 |
1915 | Karaliūniškis | Juozas Kėdainis, skulptorius | 1998 |
1919 | Šalteniai | Bronislava Jacevičiūtė, tapytoja | 2013 |
1921 | Palėvenė | Vytautas Četkauskas, muzikas | 2000 |
1923 | Bikonys | Benjaminas Alekna, muzikas | 2007 |
1923 | Palėvenėlė | Pranas Gudelis, agronomas | 1995 |
1923 | Plundakai | Eduardas Jurėnas, grafikas | 1993 |
1925 | Kikonys | Jonas Kalvelis, fotografas | 1987 |
1927 | Miliūnai | Vilius Užtupas, žurnalistas | 2008 |
1928 | Vėžionys | Jonas Dauderys, gydytojas | |
1928 | Gyvakarai | Algirdas Laucius, dailininkas | 1995 |
1931 | Smilgiai | Pranciškus Alfonsas Matuliauskas, matematikas | |
1931 | Laukminiškiai | Vytautas Kaluina, veterinaras | |
1940 | Bubliškiai | Arvydas Matulionis, fizikas | |
1941 | Kunigiškiai | Vytautas Marcinkevičius, geologas |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 64