Vladas Rekašius
| Vladas Rekašius | |
|---|---|
| |
| apie 1918 metus | |
| Gimė | 1893 m. gegužės 15 d. Vijoliškis
|
| Mirė | 1920 m. kovo 13 d. (26 metai) Plungė
|
| Palaidotas (-a) | Plungės miesto senosiose kapinėse |
| Veikla | poetas, žurnalistas, vertėjas |
Vladas Rekašius (slapyvardis Smidro Šakelė, 1893 m. gegužės 15 d. Vijoliškio dvare, Biržų rajonas – 1920 m. kovo 13 d. Plungėje) – poetas, žurnalistas, vertėjas.
Biografija redaguoti
Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Pašalintas iš gimnazijos išvyko į Vokietiją, 1913 m. Frankfurto prie Maino universitete studijavo filosofiją, literatūrą, istoriją. 1914 m. Rygoje dirbo laikraščio „Vilnis“ redakcijoje. 1914 m. už antivalstybinę veiklą suimtas ir ištremtas į Tomsko guberniją. 1916 m. pabėgo, gyveno Estijoje, 1917 m. persikėlė į Maskvą. 1918 m. Viatkos rajono Liaudies ūkio tarybos pirmininkas. 1918–1919 m. bolševikų komisaras Kupiškyje, 1919–1920 m. LKP Telšių rajono pogrindinio komiteto sekretorius. 1920 m. mirė peršautas areštuojant.[1]
Atminimo įamžinimas redaguoti
- 1953 m. Kupiškio vidurinė mokykla pavadinta jo vardu (dab. Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija)
- 1955 m. palaikai iškilmingai perkelti į Plungės miesto kapinių centrą
- 1961 m. Plungėje pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Leonas Žuklys) [2]
- 1967 m. jo vardu pavadintas žvejybos traleris-šaldytuvas „Vladas Rekašius“
- 1971 m. sukurtas kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“ (rež. Marijonas Giedrys)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Judita Komodaitė, Juozas Misevičius. Vladas Rekašius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 526
- ↑ http://www.kultmir.ru/raiony-litvy/mogila-i-pamyatnik-vladasu-rekashyusu.html
Literatūra redaguoti
- Pašvaistė: romanas / Edvardas Uldukis. – Vilnius: Vaga, 1981. – 285 p.
- Raštai / Vladas Rekašius (sud. Stasys Skrodenis, Romas Šarmaitis). – Vilnius: Vaga, 1983. – 245 p.: iliustr.