Jonas Laužikas
| Jonas Laužikas | |
|---|---|
| Gimė | 1903 m. rugsėjo 23 d. Dūbliškiai, Kupiškio valsčius |
| Mirė | 1980 m. gruodžio 10 d. (77 metai) Vilnius |
| Tėvas | Povilas Laužikas |
| Veikla | pedagogas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Jonas Laužikas (1903 m. rugsėjo 23 d. Dūbliškiuose, Kupiškio valsčius – 1980 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.
Biografija redaguoti
1917–1920 m. mokėsi Kupiškio mokykloje, 1920–1923 m. Panevėžio gimnazijoje, 1924 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1924–1927 m. Lietuvos universitete studijavo pedagogiką, filosofiją ir istoriją, kartu mokytojavo Pasvalio, Veiverių ir Pilviškių progimnazijose. Dalyvavo „Kultūros“ būrelių, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, pedagogų draugijos „Naujoji mokykla“ veikloje. 1925–1926 m. organizacijos „Žaizdras“ narys. Po 1926 m. valstybės perversmo suimtas, 1927 m. kelis mėnesius kalintas Varnių konclageryje. 1927–1929 m., būdamas policijos priežiūroje, dirbo „Kultūros“ draugijos organizuotame liaudies švietimo universitete, buvo jo vedėjas ir lektorius.[1]
1929 m. kovo mėn. baigė Lietuvos universitetą, bet valstybinės vietos gauti negalėjo. 1930–1931 m. studijavo Ciuricho, Vienos, Hamburgo universitetuose. 1931 m. Kaune įkūrė pirmąją Lietuvoje pagalbinę mokyklą ir iki 1938 m. lapkričio 10 d. jai vadovavo. 1938–1940 m. Ciuriche tęsė studijas ir apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1938–1940 m. prie VDU Medicinos fakulteto organizavo gydomosios pedagogikos vasaros kursus. Bendradarbiavo leidiniuose „Kultūra“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Mokykla ir visuomenė“ (slapyvardžiai J. Laisvūnas, J. Svajužis).
1940–1941 m. Klaipėdos pedagoginio instituto direktorius. Justo Paleckio 1944–1946 m. paskirtas Vilnius pedagoginio instituto direktorius, 1946–1959 m. dėstytojas, 1944–1958 m. Pedagogikos katedros vedėjas, Pedagogikos fakulteto dekanas, 1958–1959 m. direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. 1958–1980 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, nuo 1968 m. sektoriaus vadovas, nuo 1972 m. dar ir direktoriaus pavaduotojas, 1968 m. profesorius. 1967 m. pedagogikos mokslų daktaras.[2]
Apdovanotas Nadeždos Krupskajos medaliu, suteiktas LTSR nusipelniusio mokslininko garbės vardas, įteiktas "Švietimo pirmūno" ženklelis.
Bibliografija redaguoti
- Aplinka ir žmogus, 1933 m.
- Švietimo reforma, 1934 m.
- Judesio vaidmuo ugdymo procese, 1940 m., vok. k.
- Mokinių valios ugdymo bruožai, 1965 m.
- Mokinių pažinimas ir mokymo diferencijavimas, 1974 m.
- Mokymo proceso tobulinimo pagrindai, 1981 m.
- Mokymo tobulinimas pradinėse klasėse, 1982 m.
- Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, 1983 m.
Įvertinimas redaguoti
- 1968 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Atminimo įamžinimas redaguoti
Jo vardu pavadintos mokyklos:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2008/92/karv128-133.pdf Archyvuota kopija 2018-09-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vladas Rajeckas. Jonas Laužikas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 493
Literatūra redaguoti
- Jono Laužiko pedagoginės idėjos ir dabartis: Respublikinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga, 2003-05-15 / Danutė Kulikauskienė. – Šiauliai: Lucilijus, 2004. – 142 p. – ISBN 9955-564-55-5