Vikipedija

Kultūros ikona

artefaktas, kurį kultūros ar subkultūros atstovai pripažįsta kaip reprezentuojantį tam tikrą kultūrinės tapatybės aspektą

Kultūros ikona – asmuo arba artefaktas, kurį kultūros atstovai laiko tą kultūrą reprezentuojančiu žmogumi ar dalyku. Nustatymo procesas – subjektyvus, ir „ikonomis“ tampama tuomet, kai jas galima laikyti tos kultūros simboliais. Kai asmenys įsisąmonina kultūros ikoną, jie susieja ją su bendruoju atstovaujamos kultūrinės tapatybės suvokimu.[1] Kultūros ikonos taip pat gali būti vertinamos kaip autentiškas vienos kultūros praktikų perteikimas kitoms kultūroms.[2]

Fudzijama paprastai pasitelkiama kaip Japonijos kultūros ikona.

Popkultūroje ir kitur terminas „ikoniškas“ vartojamas įvairiems žmonėms, vietoms ir daiktams apibūdinti. Esama manančiųjų, kad žodis „ikoniškas“ vartojamas per dažnai. Pabrėžtina, kad žodis „ikona“ lietuvių kalboje šia reikšme pradėtas vartoti palyginti neseniai, tradicinėje lietuviškoje vartosenoje „ikona“ – tai tam tikras Dievo, šventųjų paveikslas.[3]

Pavyzdžiai

redaguoti
 
Raudona telefono būdelė yra Jungtinės Karalystės kultūros ikona.[4]

Pasak žurnalo „Canadian Journal of Communication“ („Kanados komunikacijos žurnalas“), kultūros ikonoms, be kitų, priklauso: Šekspyras, Opra, Betmenas, „Anė iš Žaliastogių“, kaubojus, XX a. 7-ojo dešimtmečio popdainininkė, žirgas, Las Vegasas, biblioteka, lėlė Barbė, DNR ir Niujorko „Yankees“.[5] Iš Anglijos kultūros ikonų minėtinas raudonas dviaukštis „AEC Routemaster“ Londono autobusas.[6][7][8][9] Lėlės matrioškos tarptautiniu mastu vertinamos kaip Rusijos kultūros ikonos.[10] Sovietų Sąjungos kultūros ikonos – Lenino statulos ir pjautuvas su kūju. Stiprias religines tradicijas turinčiose šalyse religija ir kultūra labai susipynusios, todėl, sakykime, kultūrine ikona katalikiškose šalyse būtų galima laikyti Madonos atvaizdus.[11]

Vedant paralelę su žurnalo „Canadian Journal of Communication“ kultūros ikonomis, manytina, kad Lietuvos kultūroje garsūs Trakai, K. Donelaitis, J. Marcinkevičius, V. Kernagis, N. Paltinienė, Kauno „Žalgiris“ ir kiti objektai bei žmonės tikriausiai galėtų būti laikomi Lietuvos kultūros ikonomis.

Į kultūros ikonas nusitaikoma priešinantis režimams, su kuriais jos siejamos, pavyzdžiui: Rytų Europoje po sovietinio režimo žlugimo buvo griaunamos Lenino statulos,[12] o kai kuriose šalyse, protestuojant prieš JAV veiksmus užsienyje, deginamos JAV vėliavos.[13]

Kritika

redaguoti

Žodžiai „ikona“ ir „ikoniškas“ yra tapę labai madingi, jie vartojami nesaikingai, pasidarę nuvalkiotais ir tikrosios reikšmės neatitinkančiais žodžiais. Markas Larsonas (Mark Larson) iš laikraščio „Christian Examiner“ naujienose suskaičiavo daugiau nei 18 000 žodžio „ikoniškas“ pavartojimo atvejų, o dar 30 000 – „ikona“.[14]

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ Grayson, Kent; Martinec, Radan (2004-09-01). „Consumer Perceptions of Iconicity and Indexicality and Their Influence on Assessments of Authentic Market Offerings“. Journal of Consumer Research. 31 (2): 296–312. doi:10.1086/422109. ISSN 0093-5301.
  2. ↑ Motley, Carol M.; Henderson, Geraldine Rosa (2008-03-01). „The global hip-hop Diaspora: Understanding the culture“. Journal of Business Research. Cross-Cultural Business Research. 61 (3): 243–253. doi:10.1016/j.jbusres.2007.06.020.
  3. ↑ „Kaip vertintinas pasakymas „stiliaus ikona“?“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2023-09-05. Nuoroda tikrinta 2023-09-06.
  4. ↑ Odone, Cristina (2013-03-11). „The trashing of the iconic red phone box is one bad call“. The Daily Telegraph. Suarchyvuota iš originalo 2022-01-12.
  5. ↑ Truman, Emily (2017). „Rethinking the Cultural Icon: Its Use and Function in Popular Culture“. Canadian Journal of Communication. 42 (5): 829–849. doi:10.22230/cjc.2017v42n5a3223. Nuoroda tikrinta 2023-09-06. „What constitutes a 'cultural icon' in twenty-first-century North American popular culture? All of the following have been attributed to this status in academic literature: Shakespeare, Oprah, Batman, Anne of Green Gables, the Cowboy, the 1960s female pop singer, the horse, Las Vegas, the library, the Barbie doll, DNA, and the New York Yankees“
  6. ↑ Jenkins, Simon (2005 m. spalio mėn.). Godson, Dean (red.). „Replacing the Routemaster“ (PDF). p. 7. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-02-27. Nuoroda tikrinta 2023-09-06.
  7. ↑ British Postal Museum & Archive: Icons of England Archyvuota kopija 2014-12-05 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2023-09-06.
  8. ↑ Culture24: Icons of England. Nuoroda tikrinta 2023-09-06.
  9. ↑ Parker, Mike (2012). „Chapter 5: The Spitfire Aircraft“. Cultural Icons: A Case Study Analysis of their Formation and Reception (PhD Thesis). University of Central Lancashire. pp. 123–167.
  10. ↑ Bobo, Suzanna (2012-12-25). „Scuttlebutt: Wooden toy tells a story of love and industry“. Kodiak Daily Mirror. Nuoroda tikrinta 2023-09-06.[neveikianti nuoroda]
  11. ↑ Anthony B Pinn; Benjamin Valentin, eds. (2009). Creating Ourselves, African Americans and Hispanic Americans on popular culture and religious expression. Duke University Press.
  12. ↑ Jones, Jonathan (December 9, 2013). „Why smashing statues can be the sweetest revenge“. Guardian.
  13. ↑ Laessing, ulf (2012-09-14). „Anti-American fury sweeps Middle East over film“. Reuters.
  14. ↑ Modern word usage amazingly leaves us yearning for gay, old times Archyvuota kopija 2010-12-25 iš Wayback Machine projekto., Christian Examiner
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kultūros_ikona&oldid=7434762"