Kukutis
| Upupa epops Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Kukutis (Upupa epops) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Upupa epops Linnaeus, 1758 |
Kukutis, arba luputis, tutlys[1] (lot. Upupa epops, angl. Hoopoe, vok. Wiedehopf) – kukutinių (Upupiidae) šeimos paukštis. Tai vienintelė kukutinių šeimos rūšis, priklausanti tai pačiai genčiai.
PaplitimasKeisti
Paplitę Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Lietuvoje retas. Gyvena pamiškėse, ganyklose. Minta įvairiais bestuburiais, kurių ieško tik ant žemės. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių vikšrų. Žiemoja tropinėje Afrikoje, kartais pietų Europoje. Lietuvoje aptinkamas balandžio – rugsėjo mėn.
IšvaizdaKeisti
Sveria apie 70 g. Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas. Ant galvos turi dviejų eilių plunksnų išskleidžiamą kuoduką, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme. Snapas ilgas, lenktas, ylos formos.
DauginimasisKeisti
Peri uoksuose, kurie jaunikliams augant pradeda labai kvepėti. Lizdą sudaro tik sauja šiaudelių, samanų, kelios plunksnos. Atvirose vietose būna didesnis. Deda 5-6 (kartais net 12) baltų kiaušinių, peri (daugiausia patelė) 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai maitinami 22-25 dienas. Kartais peri 2 kartus per metus.
