Kukutis
Kukutis, Žemaitijoje žinomas kaip uputis[2], Dzūkijoje kaip kukucis, luputis, tutlys[3] (lot. Upupa epops) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio, kukutinių (Upupiidae) šeimos paukščių rūšis.
| Upupa epops Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kukutis | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Upupa epops Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
 Kukučių (Upupa epops) paplitimo arealas pasaulyje:
Kukučių (Upupa) genties kitos rūšys:
|
PorūšiaiKeisti
IOC World Bird List / v11.2, kurios sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, išskiria 6 porūšius[4]:
- Upupa epops epops Linnaeus, 1758; porūšis paplitęs Europoje, įskaitant pietinę centrinę Rusiją, šiaurės vakarų Afrikoje, šiaurės vakarų Kinijoje ir šiaurės vakarų Indijoje.
- Upupa epops ceylonensis Reichenbach, 1853; porūšis paplitęs centrinėje, pietinėje Indijoje ir Šri Lankoje.
- Upupa epops longirostris Jerdon, 1862; porūšis paplitęs šiaurės rytų Indijoje ir pietinėje Kinijoje, Indokinijoje ir Malakos pusiasalio šiaurinėje dalyje.
- Upupa epops major Brehm, CL, 1855; porūšis paplitęs Egipte.
- Upupa epops senegalensis Swainson, 1837; porūšis paplitęs Senegale, Gambijoje ir iki Somalio.
- Upupa epops waibeli Reichenow, 1913; porūšis paplitęs Kamerūne ir iki šiaurės vakarų Kenijos ir šiaurinėje Ugandoje.
Paplitimas pasaulyjeKeisti
Kukučiai paplitę Senojo pasaulio pusiaujo, subekvatorinio, atogrąžų, subtropikų ir vidutinių platumų klimato zonose. Gyvena Europoje, šiaurinėje Afrikoje iki pusiaujo ir Azijoje. Kukučiai gyvenantys vidutinių platumų klimato juostoje, ir iš dalies subtropikuose yra sezoniniai migrantai. Sėsliai gyvena jų Šiaurės Afrikos, Vakarų Afrikos, Pietų Azijos, Pietryčių Azijos populiacijos.
Paplitimas LietuvojeKeisti
Lietuvoje savaime gyvena kukučių Upupa epops epops porūšis. Šalyje kukučiai reti, nuo 1989 m. įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą kaip 3 (R) kategorijos nykstanti rūšis. Šalyje aptinkami balandžio – rugsėjo mėn. Paplitę labai netolygiai, dažnesni yra Pietų ir Rytų Lietuvoje, o Dzūkijoje aptinkama gausiausia Lietuvoje gyvenančios kukučių populiacijos dalis.
Tinkamiausios vietovės kukučiui yra ten, kur ūkininkaujama ekstensyviai ir naudojama kuo mažiau pesticidų. Kukutis nevengia žmonių aplinkos, ir kartais apsigyvena net žmonių sodybose, miškuose įsikūrusiuose kaimuose, greta ganyklų, pievų ar kirtaviečių, upių slėniuose, pamiškėse, miškų ir kirtaviečių pakraščiuose. Kukučiai ypač mėgsta vietas su žema žole, kadangi jie trumpomis kojomis ir dažniausiai maitinasi vaikštinėdamas žeme.
Žiemoja atogrąžų Afrikoje, kartais Pietų Europoje.
IšvaizdaKeisti
Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Kukučių kūno ilgis 26-32 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnugalių 42-46 cm, sveria 47-89 g[5] arba vidutiniškai apie 70 g. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į eurazinio kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas. Ant galvos turi dviejų eilių plunksnų išskleidžiamą kuoduką, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Snapas ilgas 5-6 cm, lenktas, ylos formos. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme.
Jų balsas turi tam tikro panašumo į paprastosios gegutės kukavimą.
PerėjimasKeisti
Ganėtinai drąsus ir judrus paukštis. Aktyvus dieną. Laikosi poromis[6] Peri uoksuose, taip pat lizdus kraunasi medžių plyšiuose, akmenų krūvose ar kaimo vietovėse apleistų trobesių plyšiuose. Mėgsta apsigyventi ir žmonių iškeltuose inkiluose. Lizdą sudaro sauja šiaudelių, samanos, kelios plunksnos. Deda 5-6 (kartais net 12) baltų kiaušinių, peri (daugiausia patelė) 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai abiejų tėvų maitinami 22-25 dienas. Lizdai labai nešvarūs, kadangi tėvai augančių jauniklių išmatų iš lizdo nepašalina, tad kvapas atbaido nuo lizdo ir galimus plėšrūnus. Kartais peri 2 kartus per metus.
Gyvendami laisvėje, kukučiai išgyvena apie 10 metų.
MitybaKeisti
Maisto ieško ganyklose, pievose, arimuose. Minta beveik išimtinai gyvūniniu maistu, daugiausia dideliais vabzdžiais bei jų lervomis, bei įvairiais bestuburiais, kurių ieško tik ant žemės. Naudodamasis ilgu snapu, kukutis patikrina visas vietas, kur gali aptikti mėšlavabalių, kurklių ir kitokio panašaus gyvio. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių, grambuolių vikšrų.
Žmonės ir kukučiaiKeisti
Kukučiai yra išskirtiniai paukščiai, kurie pateko į daugelio Senojo pasaulio tautų istoriją ir mitologiją. Senovės Egipte jie buvo laikomi šventais paukščiais ir buvo vaizduoti ant kapaviečių ir šventyklų sienų. Senosios karalystės metu kukutis buvo naudojamas ikonografijoje kaip simbolinis kodas, nurodantis, kad vaikas yra jo tėvo įpėdinis ir paveldėtojas.
Toroje, Levitų (Leviticus) knygoje 11:13–19, kukučiai buvo išvardyti tarp gyvūnų, kurie yra bjaurūs ir kurių negalima valgyti. Jie taip pat paminėti Pakartoto Įstatymo knygoje 14:18 kaip ne košeriniai. Skirtingai, nei kaip buvo surašyta Senojo Testamento knygoje, kad kukučiai yra nešvarūs ir jie draudžiami izraelitams juos valgyti, 2008 m. gegužę, Izraelyje kukutis buvo išsirinktas nacionaliniu paukščiu.[7]
Kukučiai Persijoje buvo laikomi dorybės simboliu. Persų eilėraščių knygoje „Paukščių konferencija“ („Attar“ Mantiq al-Tayr“) kurią parašė Faridas ad Dinas Ataras, kukutis buvo laikomas paukščių lyderiu.
GalerijaKeisti
Kukutis
Kukutis (Bulgarija)
Kukutis (Vengrija)
Kukutis (Iberijos pusiasalis)
Kukučiai
Kukučiai (pietvakarių Vokietija)
Kukutis
Kukutis
Kukutis
Izraelio Aškelono nacionaliniame parke besimaudantis smėlyje kukutis
Besimaitinantys kukučiai Tenerifės saloje
Kukučio kiaušiniai
.jpg)
.jpg)
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ „IUCN Red List - Upupa epops“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.
- ↑ alkas.lt / Nuo pražūties išgelbėti kukučiai paliko gamtininkų sodybą; Feliksas Žemulis | 2020.09.15.
- ↑ Ivanauskas, Tadas (1971). Pasaulio paukščiai. Vilnius. p. 196.
- ↑ worldbirdnames.org / Mousebirds, Cuckoo Roller, trogons, hoopoes, hornbills; IOC World Bird List / v11.2
- ↑ oiseaux-birds.com / Hoopoe Upupa epops
- ↑ kukutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ reuters.com / Israel names biblically banned Hoopoe national bird | May 29, 2008
- zuvintas.lt / Dzūkijos paukščiu išrinktas kukutis
NuorodosKeisti
- xeno-canto.org / Eurasian Hoopoe · Upupa epops · Linnaeus, 1758 (kukučių “hukavimo“ garso įrašai)
- birdsoftheworld.org / Eurasian Hoopoe Upupa epops
- ebird.org / Eurasian Hoopoe Upupa epops
- justbirding.com / 30 Hoopoe Facts: Fly-Catching Punk Rocker (3 Species of Upupa)
- youtube.com / Hoopoe. Singing bird | Wildlife World (vaizdo įraše kukutis ir jo “hukavimas“)
- youtube.com / Hoopoe singing 140418 (Ispanijoje “hukuojantis“ kukutis)
- youtube.com / HOOPOE / Upupa epops / Bird Feeding Their Young in SLOW MOTION (kukutis maitinantis uokse savo jauniklį)
