Kiementas arba Giedraičių ežeras – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, į rytus nuo Giedraičių miestelio.

Kiementas
Kiemento ežeras nuo Giedraičių paplūdimio
Kiemento ežeras nuo Giedraičių paplūdimio
Kiemento ežeras nuo Giedraičių paplūdimio
Vieta Molėtų rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 1,018 km²
Kranto linijos ilgis 7,3[1] km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 4,0 m
Didžiausias gylis 7,3 m
Įteka Pagromėlė, Gubesėlė, 6 bevardžiai upeliai
Išteka Zdoniškių upelis
Žemėlapis rodantis vietą.
Kiementas
Koordinatės 55°04′39.03″ š. pl. 25°16′14.99″ r. ilg. / 55.0775083°š. pl. 25.2708306°r. ilg. / 55.0775083; 25.2708306

Ežeras ledyninės patvenktinės kilmės. Ežere buvusi sala pylimu sujungta su krantu ir virtusi giliai iš vakarų į rytus nusidriekusiu siauru pusiasaliu.

Plotas 101,8 ha. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,74 km, didžiausias plotis 1,56 km. Paviršiaus altitudė 128,5 m. Didžiausias gylis 7,3 m, vidutinis gylis 4,0 m. Baseino plotas 23,3 km². Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 7,3 km. Krantai žemi, kai kur pelkėti. Pietrytinė pakrantė apaugusi mišku, kitur daugiausia plyti pievos, dirbami laukai. Pietryčiuose 11 m pločio pelkėta protaka jungiasi su Kapustiškių ežeru. Pietuose iš ežero išteka Zdoniškių upelis į Širvintą, ežeras priklauso Šventosios baseinui. Ežero pratakumas 198%. Atabradą dengia dumblingas smėlis, giliau – dumblas.[1]

Pagal bendrojo azoto ir fosforo koncentraciją Kiemento ežeras atitinka labai geros ekologinės būklės klasės rodiklių vertes.[2]

Prie ežero įsikūrę kaimai: Buzaičiai, Piliakiemiai, Martyniškiai. Šiaurinėje pakrantėje įsikūrusi buvusio Martyniškių dvaro sodyba. Veikia kaimo turizmo sodyba, poilsiavietė. Vakarinėje pakrantėje įrengtas paplūdimys. Pietvakarine pakrante eina kelias  172  RaudondvarisGiedraičiaiMolėtai .

Ežerėvardis Kíementas siejamas su žodžiais „kaimas, kiemas“ (kaimo ar kiemo ežeras).[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Kiementas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 29 psl.
  2. Rizikos vandens telkinių studija 2017http://gamta.lt/files/Rizikos%20vandens%20telki[neveikianti nuoroda]ni%C5%B3%20studija.%20E%C5%BEer%C5%B3%20dalis.pdf
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 141