Jonas Vaitys
Gimė 1903 m. spalio 6 d.
Kaunas
Mirė 1963 m. rugpjūčio 21 d. (59 metai)
Kaunas
Tėvas Julius Voicechavičius
Motina Marijona Voicechavičienė
Sutuoktinis (-ė) Larisa Petrova
Vaikai Laimutė Vaitytė,
Leonardas Vaitys
Veikla tapytojas, pedagogas
Partija 1959 m. SSKP
Alma mater 1944 m. Vilniaus dailės akademija

Jonas Voicechavičius-Vaitys (1903 m. spalio 6 d. Kaune – 1963 m. rugpjūčio 21 d. Kaune) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Biografija redaguoti

Gimė šaltkalvio šeimoje, kurioje augo devyni vaikai. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukė į Brianską (Rusija), mokėsi Briansko gimnazijoje. 1918 m. visi grįžo į Lietuvą ir vėl apsigyveno Kaune.

Dirbo knygrišiu privačioje knygrišykloje, 1920 m. perėjo į Kauno įgulos dirbtuves, kur dirbo dažytoju, vėliau buvo perkeltas į raštinę. 1922 m. išlaikė konkursinius egzaminus į Justino Vienožinskio įsteigtus Piešimo kursus, kurie netrukus buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą. 1928 m. baigė mokyklą ir įgijo dailės dalykų dėstytojo pažymėjimą. Į studijų pabaigą nusprendė pakeisti ganėtinai lenkiškai skambančią Voicechavičiaus pavardę – pradžioje svyravęs tarp Vyčiaus ir Vaičio, ilgainiui liko Vaitys.

1929 m. vedė pulkininko dukrą Larisą Petrovaitę ir išvyko į Panevėžį. 1929–1940 m. dirbo Valstybinės mergaičių gimnazijos, Mokytojų seminarijos, Lenkų gimnazijos piešimo, braižybos, dailės istorijos ir metodikos mokytoju. 1940–1944 m. Kauno VI gimnazijoje dirbo piešimo ir braižybos mokytoju, toliau aktyviai kūrė, nutapė vienus vertingiausių savo paveikslų. 1944 m. eksternu baigė Vilniaus dailės akademijos Tapybos fakultetą.[1]

1944–1946 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo ir mokymo reikalams, atleidus Liudviką Strolį iš direktoriaus pareigų – 1946–1951 m. instituto direktorius, nuo 1946 m. docentas. Nuo 1951 m. Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Grafinių darbų ir piešimo katedros docentas. 19591963 m. LSSR dailininkų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas.[2][3]

2013 m. viena Kauno kolegijos Justino Vienožinskio Menų fakulteto auditorijų pavadinta Jono Vaičio vardu, įsteigta jo vardo premija jauniesiems menininkams.[4]

Kūryba redaguoti

Nuo 1932 m. dalyvavo dailės parodose. Individualios parodos surengtos Kaune (1954 m., 1963 m., 1974 m., 2011 m.), Panevėžyje (1964 m., 2012 m.), Šiauliuose, Kupiškyje (1964 m.). Kartu su sūnumi architektu Leonardu Vaičiu surengtos jų kūrybos parodos Kaune (1993 m., 1994 m., 2014 m.).

Nutapė peizažų: „Ruduo Brazilkoje“ (1929 m.), „Pavasariop“ (1942 m.), „Valtys prie kranto“ (1943 m.), „Strėvos pakrantės“ (1961 m.), „Kaunas pavasarį“ (1961 m.), buitinio žanro paveikslai: „Grietinėlė“ (1937 m.), „Siuva“ (1944 m.), portretas „Mašinistas“ (1936 m.), nutapė natiurmortų. Apie 1930-1940 m. sukūrė lietuviškų žaidimo kortų eskizus, jie buvo pateikti „Spindulio“ spaustuvei, tačiau kortos išspausdintos nebuvo. Eskizai saugomi Trakų istorijos muziejuje.

Kūryboje pastebimos impresionizmo, postimpresionizmo, ekspresionizmo, realizmo įtakos. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose, rinko įvairius liaudies meno pavyzdžius ir vertybes bei architektūrinę, etnografinę medžiagą, nykstančią ūkinių pertvarkų metu.

Įvertinimas redaguoti

  • 1961 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas

Šaltiniai redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Dailininko J. Vaičio tapybos paveikslų, eskizų ir etiudų individualinės parodos katalogas. – Kaunas: Kauno valstybinis dailės muziejus, 1954. – 20 p.: iliustr.
  • Jonas Vaitys: dailės darbų paroda 60-ties metų gimimo sukakčiai paminėti: katalogas / sud. Milda Mildažytė-Kulikauskienė. – Kaunas: Kauno valstybinis M. K. Čiurlionio vardo dailės muziejus, 1963. – 23 p.: iliustr.
  • Jonas Vaitys / Algirdas Dūda. – Vilnius: Vaga, 1967. – 44 p.: iliustr.
  • Tapyba: albumas / Jonas Vaitys. – Vilnius: Artseria, 2003. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9986-716-27-6
  • Jonas Vaitys: monografija / Violeta Krištopaitytė, Leonardas Vaitys. – Vilnius: Artseria, 2013. – 208 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-716-92-1