Jonas Jagėla
Jonas Jagėla | |
---|---|
Gimė | 1945 m. birželio 29 d. Čivai, Kupiškio raj. |
Mirė | 2019 m. balandžio 17 d. (73 metai) |
Tėvas | Juozas Jagėla |
Motina | Paulina Čiurlytė |
Veikla | skulptorius, dailininkas |
Jonas Jagėla ( 1945 m. birželio 29 d. Čivuose, Kupiškio rajonas – 2019 m. balandžio 17 d.) – Lietuvos skulptorius, dailininkas. Dailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius.
Biografija
redaguoti1952–1959 m. lankė Čivonių septynmetę mokyklą, 8 klases baigė Skapiškio vidurinėje mokykloje. 1961–1966 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, metalo specialybėje. 1966–1975 m. studijavo Vilniaus Dailės institute skulptūrą. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1983 m.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus skulptorius.
Jo darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, metaforiškumas, rimtis. J. Jagėla sukūrė garsiąją dvidešimties žymiausių Vilniaus universiteto profesorių biustų galeriją (M. Počobutas, J. Frankas, S. B. Jundzilas, J. Rustemas, L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, A. Nemčiauskas ir kt., Vilniaus universiteto kolonų salė, Vilnius, 1976–1979 m.). Taip pat žymiųjų Vilniaus universiteto profesorių bei auklėtinių – Ž. Liauksmino, I. Onacevičiaus, I. Domeikos, E. Eichvaldo, J. P. Franko, J. Jablonskio – figūrinius portretus (koridorius prie Vilniaus universiteto kolonų salės, 1984–2004 m.).
2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.
Kūrė monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką. Daug darbų rezistencijos ir tremties temomis:
- Ukmergės krašto tremtiniams (Dukstynos kapinės, 1990 m.),
- Algimanto apygardos partizanams (Troškūnai, 1996 m.),
- Didžiosios Kovos apygardos partizanams, ryšininkams ir rėmėjams (Gelvonai, 1998 m.),
- Lietuvos tremtiniams (Spaskas, Kazachstanas, 2004 m.),
- generolui Jonui Žemaičiui (Palanga, 2004 m.),
- Lietuvos tremtiniams Jakutijoje (Vilnius, 2006 m.),
- Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę (Rozalimas, 2006 m.),
- Lietuvos tremtiniams (Aukų g., Vilnius, 2006 m.)
- Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės (Svėdasai, 2009 m.) ir kt.,[1]
- Memorialas 1949 metų vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijai ir jos signatarams (Minaičiai, 2010 m.),
- Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui, (Raižiai, Alytaus r., 2010 m.)
- 1941 m. masinių žudynių vietoje Titnago g., (Vilnius, 2011 m.).
- Žemaitijos kariams savanoriams (1918-1991) (Palanga, 2014 m.),
- Lazdijų krašto partizanams (Seirijai, Lietuva, 2018 m.),
- Sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos respublikos 1918-1940 m. vyriausybių nariams (Kaunas, 2018 m.),
- Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (Lemontas, Čikaga JAV, 2018 m.),
- Partizanų vadams J. Žemaičiui-Vytautui ir P. Bartkui-Žadgailai (Raseiniai, 2019 m.).[2]
Galerija
redaguoti-
Monumentas Dukstynos kapinėse
-
Paminklas Gelvonuose
-
Raižiai, paminklas Vytautui
-
Paminklas partizanams, Raseiniai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Jonas Jagėla“. Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2010-09-22. Suarchyvuotas originalas 2014-12-24. Nuoroda tikrinta 2014-02-28.
- ↑ Nepriklausomybės gynėjų aikštėje – paminklai Lietuvos partizanų vadams Archyvuota kopija 2019-11-13 iš Wayback Machine projekto.. manoraseiniai.lt