Lerida

(Nukreipta iš puslapio Ljeida)
Apie miestą Kolumbijoje žiūrėkite: Lerida (Kolumbija).

Lerida (kat. Lleida) – miestas Katalonijos regione (šiaurės rytų Ispanija), 155 km į šiaurės vakarus nuo Barselonos; provincijos centras.

Lerida
isp. Lérida
kat. Lleida
            
Senoji katedra
Lerida
Lerida
41°37′0″ š. pl. 0°38′0″ r. ilg. / 41.61667°š. pl. 0.63333°r. ilg. / 41.61667; 0.63333 (Lerida)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Katalonija Katalonijos regionas
Provincija Leridos provincija
Gyventojų (2008) 131 731
Plotas 212 km²
Tankumas (2008) 621 žm./km²
Altitudė 227 m
Tinklalapis [www.paeria.es]
Vikiteka Lerida
Kirčiavimas Lèrida (Ljeidà, rom. Ilerdà)

Geografija redaguoti

Tai didžiausias Katalonijos miestas, esantis ne prie Viduržemio jūros. Jis išsidėstęs turizmui patogioje vietoje – netoli tiek jūra, tiek ir Pirėnai. Pro miestą teka Ebro intakas Segrės upė. Klimatas žemyninis, šaltos ir sausos žeimos bei labai karštos vasaros.

Istorija redaguoti

Antikos laikais buvo iberiškos ilergetų genties centras Iltrida. Valdant Romai priklausė Ispanijos Tarakono provincijai. Romos pilietinio karo pradžioje 49 m. pr. m. e. prie Leridos Julijus Cezaris sumušė savo varžovui Pompėjui pavaldžią kariuomenę. Romos imperijos laikotarpiu miestas (vadintas Ilerda) klestėjo, kaldino savo monetas. Nuo V a. vyskupijos centras. V a. atiteko vestgotams, 713 m. – maurams, kurie ją vadino Lareda ar Lerita; miestas buvo emyrato centras ir svarbi tvirtovė.

1148 m. Leridą nukariavo Aragono karalystei pavaldžios Barselonos grafas Ramonas Berengaras IV. Buvo atkurta iki tol nunykusi vyskupija, 1228 m. Lerida gavo karališkojo miesto statusą. Tarp 1292 m. ir 1301 m. įkurtas seniausias Aragono karalystės Leridos universitetas, 1717 m. perkeltas į gretimą Serverą. Per XVII a. – XIX a. sukilimus ir karus (pvz., 18081814 m. Prancūzijos okupaciją) kelis kartus sugriauta. Per 19361939 m. Ispanijos pilietinį karą kovojo respublikonų pusėje, pasidavė 1938 m. XXI a. pradžioje dėl didelės imigracijos tapo daugianacionaliniu miestu.

Architektūra redaguoti

  • Sakraliniai pastatai:
    • vėlyvosios romanikos, gotikos, maurų architektūros bruožų Senoji katedra, 1278 m., architektas P. de Koma, su iš dalies išlikusiais barokiniais varpais, aštuonkampiu XV a. bokštu,
    • Šv. Klemenso Tahuliečio bažnyčia, 1123 m.),
    • Šv. Martyno bažnyčia, XII a., dabar Katalikų muziejus,
    • gotikinė Šv. Lauryno bažnyčia, XIV a., su aštuonkampiu bokštu,
    • barokinė Naujoji katedra, 1781 m.;
  • Šv. Pranciškaus moterų vienuolynas, XVII a. – XVIII a.,
  • Pilis, 1149 m.,
  • romaninė rotušė, XIII a., XX a. įgavo neoklasicizmo bruožų,
  • La Paheria rūmai, XIII a.,
  • gotikiniai „Institut d’Estudis Ilerdenes“ rūmai, XVI a., dabar archeologijos muziejus ir tyrimų centras.
  • XX a. pastatai:
    • Teismo rūmai, 1991 m., architektai R. Amado Serkosas, L. Domenechas Girbau,
    • dangoraižis „Alcalde areny“, 2004 m.

Ekonomika redaguoti

Pro Leridą eina automobilių magistralė BarselonaSaragosa. Yra Leridos oro uostas. Maisto (daugiausia mėsos), tekstilės, chemijos, cemento pramonė, mašinų gamyba. Leridos apylinkės – vienas svarbiausių Ispanijoje kiaulininkystės, galvijininkystės, avininkystės regionų; auginami (dalinai drėkinamose žemėse) miežiai, kukurūzai.

Leridos universitetas įkurtas 1991 m. Yra Archeologijos, armijos muziejai; Jaume Moreros muziejus (daugiausia katalonų tapyba).[1]

Sportas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. A. O. V. S. Lerida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 27 psl.