Ispanijos karalius

Ispanijos karalius
Rey de España
Coat of Arms of Spanish Monarch.svg
Karališkasis herbas
Felipe VI in 2020 (cropped).jpg
Dabartinis Ispanijos karalius Pilypas VI
KreipinysJo Didenybė
PirmtakasJonas Karolis I
ĮpėdinisEleonora (Astūrijos kunigaikštytė)
RezidencijaMadrido karališkieji rūmai
Svetainėwww.casareal.es

Ispanijos karalius (isp. Rey de España) – bendras Ispanijos Karalystės valdovų monarchų pavadinimas.

PirmtakaiKeisti

Ispanijos karalystės valdovų pirmtakais buvo:

IstorijaKeisti

 
Ispanijos Burbonų herbas nuo 1975 m.

Ispanijos karalystė faktiškai susikūrė 1492 m. sausio 2 d., kai Kastilijos ir Leono karaliai Izabelė Katalikė ir Ferdinandas II Katalikas, taip pat ir Aragono karalius, užėmė Grenadą ir užbaigė Rekonkistą. Ferdinando ir Izabelės valdoma Ispanija apėmė visą Iberijos pusiasalį, išskyrus Portugaliją. Jie valdė Balearų, Sicilijos, Sardinijos salas, Neapolio karalystę Apeninų pusiasalyje. K. Kolumbui 1492 m. spalio 12 d. atradus Ameriką, Ispanija iki XVI a. vidurio užėmė ir kolonizavo didesniąją Pietų ir Vidurio Amerikos dalį.[1]

Ferdinandui mirus sostas atiteko jo dukters Joanos ir Pilypo Habsburgo sūnui Karoliui I, kuris ir laikomas pirmuoju vieningos Ispanijos karaliumi.



Ispanijos karalystės valdovaiKeisti

Paveikslas Herbas Vardas Laikotarpis Paveikslas Sutuoktiniai
vaikai
Pastabos

HabsburgaiKeisti

    Karolis I 1516 m. kovo 14 d. – 1556 m. sausio 16 d.   Izabelė (Portugalija) (15261539)


    Pilypas II 1556 m. sausio 16 d. – 1598 m. rugsėjo 13 d.   Marija Manuelė (Portugalija) (15271545)


  Marija I (Anglija) (1554(1556)–1558)
  Izabelė de Valua (15591568)


  Ana (Austrija) (15701580)


    Pilypas III 1598 m. rugsėjo 13 d. – 1621 m. kovo 31 d.   Margarita (Austrija, 1584–1611) (15981611)


    Pilypas IV 1621 m. kovo 31 d. – 1665 m. rugsėjo 17 d.   Elžbieta Burbonė (16211644)


  Marijana (Austrija) (16491675)


    Karolis II Pamišėlis 1665 m. rugsėjo 17 d. – 1700 m. lapkričio 1 d.   Marija Luisa (Orleanas) (16791689)
  Marija Ana (Palatinas) (16901700)

BurbonaiKeisti

    Pilypas V Anžu 1700 m. lapkričio 16 d. – 1724 m. sausio 14 d.   Marija Luisa Gabrielė (Savoja) (17011714)


  Elizabeta Farnesė (17141724)


    Liudvikas I Ispanas 1724 m. sausio 14 d.-1724 m. rugpjūčio 31 d.   Luisa Elizabeta (Orleanas) (1724)
    Pilypas V Anžu 1724 m. rugsėjo 6 d.-1746 m. liepos 9 d.   Elizabeta Farnesė (17241746)


    Ferdinandas VI 1746 m. liepos 9 d.-1759 m. rugpjūčio 10 d.   Barbora (Portugalija) (17461758)
    Karolis III Ispanas 1759 m. rugpjūčio 10 d. – 1788 m. gruodžio 14 d.   Marija Amalija (Saksonija) (17591760)


    Karolis IV 1788 m. gruodžio 14 d. – 1808 m. kovo 19 d.   Marija Luisa (Farma) (17881808)


(prancūzų pašalintas iš sosto)
    Ferdinandas VII 1808 m. kovo 19 d.-1808 m. gegužės 6 d.

BonapartaiKeisti

    Juozapas I 1808 m. birželio 6 d. – 1813 m. gruodžio 11 d.   Julija Marija (18081813)


BurbonaiKeisti

    Ferdinandas VII 1813 m. gruodžio 11 d. – 1833 m. rugsėjo 29 d.   Marija Izabelė (Portugalija) (18161818)


  Marija Jozefina (Saksonija) (18191829)
  Marija Kristina (Sicilija) (18291833)


    Izabelė II 1833 m. rugsėjo 29 d. – 1868 m. rugsėjo 30 d.   Frankas (Ispanija) (18461868)


Laikinoji vyriausybė (1868–1870 m.)

SavojiečiaiKeisti

    Amadėjus I 1870 m. gruodžio 4 d. – 1873 m. vasario 11 d.   Maria Vittoria del Pozzo della Cisterna (18701873)


Pirmoji Respublika (1873–1874 m.)

BurbonaiKeisti

    Alfonsas XII 1874 m. gruodžio 29 d. – 1885 m. lapkričio 25 d.   Mercedes of Orléans (1878)
  Marija Kristina (Austrija) (18791885)


  Alfonsas XIII 1886 m. gegužės 17 d. – 1931 m. balandžio 14 d.   Victoria Eugenie of Battenberg (19061931)


Antroji Respublika (1931–1939 m.)
Generolo F. Franco diktatūra (1939–1975 m.)

BurbonaiKeisti

    Chuanas Karlosas I 1975 m. lapkričio 22 d. - 2014 m. birželio 19 d.   Sofija (Ispanija) (1975-2014)


    Pilypas VI nuo 2014 m. birželio 19 d.   Letizia (Ispanija) (2014m. iki dabar)


Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Ispanijos karalius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 291 psl.