Pabaltijo universitetas

Pabaltijo universitetas
latv. Baltijas universitāte
est. Balti Ülikool
vok. Baltische Universität
Įkurtas1946 m. kovo 14 d.
Baigė veiklą 1949 m. rugsėjo 24 d.
TipasValstybinis
RektoriusFricis Gulbis
Darbuotojų168
Studentų2006
VietaHamburgas, Vokietija

Pabaltijo universitetas (latv. Baltijas universitāte, est. Balti Ülikool, angl. Baltic University, vok. Baltische Universität) – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukštoji mokykla, veikusi Hamburge ir jo priemiestyje Pineberge.

Istorija redaguoti

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai tapo aišku, jog Vakarų sąjungininkai Rytų Europą „pardavė“ Stalinui ir nebereikalaus, kad TSRS kariuomenė pasitrauktų iš okupuotų Estijos, Latvijos ir Lietuvos, šių kraštų inteligentai 1945 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į anglų okupacinės zonos administraciją su prašymu leisti įkurti aukštąją mokyklą, nes zonos pabėgėlių stovyklose yra 1329 abiturientai ir studentai bei 168 profesoriai ir dėstytojai, norintys organizuoti aukštojo mokslo studijas. Memorandumą pasirašė profesoriai Fricis Gulbis, J. Magiste, S. Stankevičius. Dar tais pat metais buvo gautas teigiamas Britanijos užsienio reikalų ministerijos atsakymas, o 1946 m. sausio 8–9 dienomis Hamburge buvo sukviesta steigiamoji konferencija, kurios metu priimtas universiteto statutas. Pagal jį numatyta, kad universiteto vadovybė sudaroma pariteto pagrindais, iš visų trijų tautybių renkant po rektorių, o komiteto pirmininkas keičiamas pamečiui. Laikinosios administracijos komiteto pirmininku–prezidentu arba Rector magnificus tapo profesorius Fricis Gulbis, rektoriais – profesoriai Ernestas Julius Opikas, Edgaras Dunsdorfas ir Vladas Stanka (Stankevičius).

Universiteto pirmininkais 1948 m. buvo V. Stanka, nuo 1949 m. – E. Šturms. Rektoriais yra buvę lietuviai: V. Stanka, nuo 1946 m. Vitas Manelis, nuo 1948 m. Jonas Puzinas ir 1949 m. Fricas Bintakys, latviai: E. Dunsdorfas, M. Eglitis ir E. Raisteris, estai: E. Opikas, A. Raunas ir J. Estamas. Dekanais dirbo lietuviai: Filosofijos fakulteto (nuo 1948 m. Filologijos fakulteto) Jonas Puzinas ir Vincas Maciūnas; Ekonomijos ir teisės mokslų fakulteto – V. Čepas ir V. Stanka; Žemės ūkio fakulteto – V. Manelis, Bronius Povilaitis ir J. Vengris; Chemijos fakulteto – Steponas Kairys; Mechanikos fakulteto – Jurgis Čiurlys.

Universitetas pradėjo veikti 1946 m. kovo 14 d. Hamburge. Rektoratas įsikūrė Hamburgo „Deutscher Ring“ rūmuose, o paskaitos vyko apgriautose Vokiečių istorijos muziejaus patalpose. Studentai ir dėstytojai gyveno karo metų darbininkų stovyklos „Zoo“ mediniuose barakuose. 1947 m. pradžioje universitetas buvo perkeltas į netolimą Pinebergą ir įkurdintas buvusiose Egerštedto kareivinėse. Bendrieji dalykai Pabaltijo universitete buvo dėstomi vokiečių kalba, tik literatūros istorija, kalbotyra, bibliotekininkystė, istorija – lietuviškai ir latviškai. Leistas mokslo darbų periodinis leidinys „Contributions of the Baltic University“.

Gyvas buvo ir studentiškas gyvenimas: vykdavo iškilių Baltijos valstybių datų minėjimai, koncertai, sporto varžybos. Studentai turėjo savo atstovybę, leido laikraštėlį „Scientiae et atribus”. Latviai atgaivino studentiškų korporacijų tradiciją, lietuviai mielai būrėsi į ateitininkus, šviesininkus ir skautus.[1]

Pabaltijo universiteto kelias iš viso buvo tik devyni semestrai. Keičiantis sąjungininkų nuostatoms Baltijos šalių okupacijos fakto atžvilgiu, imta slopinti ir universiteto veiklą. 1949 m. rugsėjį tolesnė veikla tapo nebeįmanoma, uždarytas 1949 m. rugsėjo 30 d. Turėta vilčių aukštąją mokyklą atgaivinti JAV, į kur jau buvo prasidėjusi masinė pabėgėlių emigracija. Mokslinį darbą Vokietijoje toliau plėtojo 1949 m. kovo mėn. įkurtas Baltų institutas. JAV okupacinėje zonoje 19451947 m. veikė UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitaion Administration) universitetas.

Fakultetai redaguoti

  • Filosofijos ir filologijos,
  • Ekonomikos ir teisės,
  • Žemės ūkio
  • Matematikos ir gamtos mokslų
  • Chemijos
  • Mechanikos
  • Architektūros ir inžinerijos
  • Medicinos

Universitetas sugebėjo įsirengti fizikos, geologijos, botanikos ir zoologijos kabinetus, chemijos ir mašinų tyrimo laboratorijas, mechanines dirbtuves. Medikai turėjo anatomikumą, stomatologijos polikliniką ir protezavimo technikos laboratoriją.[2]

Dėstytojai redaguoti

Universitete dėstė

Studentai redaguoti

Pabaltijo universitete mokėsi 2006 studentai, iš jų pusė buvo latviai, 35 procentus (440) sudarė lietuviai, likusieji – estai. Aukštąsias studijas čia baigė 75 žmonės, iš jų 52 – bakalauro laipsniu. Pineberge baigtą mokslą pripažindavo kiti Vakarų universitetai. Vienas iš lietuvių, medikas F. Bintakys šiame universitete įgijo ir mokslų daktaro laipsnį. Universitetą uždarius apie 250 studentų perėjo studijuoti į vokiečių universitetus.

Universitete studijavo

Vytautas Černius, Kajetonas Julius Čeginskas, Zigmas Dailidka, Leonas Antanas Maskoliūnas,

2004 m. gegužės 25–27 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų bibliotekose pritvirtintos atminimo lentos apie 1945–1949 m. Vokietijoje, Hamburge ir Pineberge veikusį Pabaltijo universitetą.

Šaltiniai redaguoti

  • Žurnalistė ir dokumentinių filmų kūrėja Helga Merits kuria filmą apie Pabaltijo universitetą (Hamburgas, 1946-1949). Filmą planuojama pabaigti 2015 m. rugsėjo mėn. Filmo reklamą galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=QMo5PqGKRdQ
  • Baltijas universitāte, 1946–1949: rakstu un fotogrāfiju krājums, sakārtojis Arnolds Grāmatin̦š, Minstere: Latvija, 1989.
  • Järvesoo, Elmar., Koobas, Leo. Balti Ülikool Saksamaal 1945–1949. Baltic University in Germany 1945–1949, Balti Ülikool, 1991, Balti Ülikooli Eesti Seltsi toimetis (Toronto) ISBN 0921178123

Nuorodos redaguoti