Erotika (gr. ἐρωτικός – „susijęs su meile“) – įvairios meno rūšys, kurių vaizduojami objektai išryškina žmogaus kūno grožį, žadina lytinį susijaudinimą bei seksualinę vaizduotę, bet nėra vulgarūs (kaip kad pornografija).[1]

Jean-Christophe Destailleur fotografija „Nude recumbent woman“, 2011 m.

Iškiriami erotinės fotografijos bei erotinės literatūros žanrai. Erotinių motyvų yra ir kitose meno rūšyse (dailėje, skulpūrose), medijoje (kompiuteriniuose žaidimuose, reklamose, kine, muzikos klipuose).[2]

Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir seksualumą, tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas. Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių.[3]

Erotikos ir pornografijos skirtumaiKeisti

Nors ir nėra konkrečios ribos, kur pasibaigia erotika ir prasideda pornografija, tačiau galima išskirti tokius estetinius kriterijus:

  • erotika, kaip meno rūšis, vaizduoja žmogų kaip visumą, kartu įtraukiant ir jausmus, tuo tarpu pornografija vaizduoja tik tam tikrus, dažniausiai regimuosius seksualumo aspektus (demonstratyviai vaizduojamus lytinius organus arba lytinį aktą, iškrypimus);
  • erotinis menas siekia pateikti kažką unikalaus, individualaus, nepakartojamo, tuo tarpu pornografija – standartinį seksą, nuasmeninimą (jos objektas yra visų pirma lytiniai organai, o ne žmogaus kūnas kaip visuma);
  • erotika siekiama pateikti grožį, sudvasinti seksualumą, o pornografija apsiriboja fiziologiniais ir anatominiais žmogaus aspektais;
  • erotika yra subtili, ji nėra masinio vartojimo, gi pornografija siekiama pelningumo ir atitinkamai orientuojamasi į masinį vartotoją bei jo instinktus;
  • erotinis menas yra humaniškas ir estetiškas, bet pornografija nekreipia dėmesio į estetiką, žemina žmogų ir jį paverčia tiesiog manipuliacijų objektu;
  • erotinis menas yra kūrėjo (menininko) saviraiškos forma, tuo tarpu pornografija – komercija, prekyba, pelnas (būtent dėl to ji yra masinė ir standartiška – tai labiau pramogų verslas, o ne menas).

Pastaruoju metu riba tarp erotikos ir pornografijos tampa vis mažiau ryški – pvz., madų kūrėjai (ypač – apatinio trikotažo) erotiniais gaminiais užima dideles vartotojų rinkas, o Internetas suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam skaitmeninį fotoaparatą, nuotraukas kabinti fotografų mėgėjų tinklalapiuose ir tapti menininku, šitaip dar labiau paįvairinant meno (taip pat ir erotinio) stilių ir skonį. Tačiau grožis išlieka pagrindine erotikos savybe, kaip ir nepadorumas – pornografijos (nors tiek grožis, tiek nepadorumas yra subjektyvios sąvokos).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Pornografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  2. Lull, Robert B.; Bushman, Brad J. „Do sex and violence sell? A meta-analytic review of the effects of sexual and violent media and ad content on memory, attitudes, and buying intentions.“ (PDF). Psychological Bulletin 141 (5): 1022–1048. doi:10.1037/bul0000018. 
  3. Erotika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

NuorodosKeisti

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.