Gulbė nebylė
Cygnus olor | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Gulbės nebylės (Cygnus olor) | ||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||
![]() Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
Binomas | ||||||||||||
Cygnus olor J. F. Gmelin, 1789 | ||||||||||||
![]() Gulbės nebylės paplitimo arealas pasaulyje: . sėslios . žiemavietės |
Gulbė nebylė (Cygnus olor) – žąsinių (Anseriformes) būrio, gulbių (Cygnus) genties, Olor pogentės labai stambus vandens paukštis.



IšvaizdaKeisti
Patinas ir patelė baltos spalvos. Snapas oranžiškai raudonas, pamatinėje dalyje yra juodas gumbas. Plikas odos plotelis tarp snapo ir akių, nagas ir antsnapio kraštai juodi. Patelė mažesnė, gumbas snapo pamate taip pat mažesnis. Jaunikliai rusvai pilki, jų kūno apačia balsva. Juodo gumbo snapo pamatinėje dalyje nėra. Kojos melsvai pilkos.
Gulbė nebylė yra stambiausia pasaulyje skraidančių paukščių rūšis ir stambiausia pagal kūno maksimalų svorį Lietuvos paukščių rūšis, o pasaulyje dešimta pagal kūno maksimalų svorį paukščių rūšis. Vienas individas yra svėręs 23 kilogramus[2].
Gulbių nebylių patinai stambesni už pateles:
- suaugęs patinas sveria 8,9–15,5 kg
- suaugusi patelė 6,8–11,0 kg[3]
- kūno ilgis 140–160 cm (rečiau pasitaiko 125–170 cm)
- sparnų ilgis 53–62,3 cm
- išskleistų dviejų sparnų ilgis 200–240 cm
- snapas 6,9–9 cm
- čiurna 10–11,8 cm
Gulbės nebylės ir gulbės giesmininkės išvaizda yra panaši – baltas plunksninis apdaras, o gulbės nebylės tik nežymiai didesnės ir sunkesnės už giesmininkes. Didžiausias skirtumai pagal kuriuos galima nustatyti rušinę priklausomybę, tai kad gulbės nebylės snapas – oranžinis ar rausvai oranžinis, virš snapo gerai išsiskiriantis juodas gumbas, o giesmininkės snapas yra geltonas, be to, ji neturi gumbo virš snapo.
PaplitimasKeisti
Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Usūrio. Arealas šiaurėje siekia pietų Skandinaviją, Obės aukštupį, pietuose – Tibetą, Iraną, Mažąją Aziją, Balkanus, pietų Prancūziją. Žiemoja Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantėse. Lietuvoje įprasta rūšis.
Gyvena stovinčio vandens telkiniuose (ežeruose, tvenkiniuose, senvagėse) arba lėtose upėse.
LietuvojeKeisti
Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės buvo beveik išnykusios. Tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanausko rūpesčiu iš Žuvinto ežero, kur jos buvo labai saugomos. Remiantis naujausiais tyrimais, XXI a. antro dešimtmečio pabaigoje peri 1000–1200 gulbių nebylių porų. Stebimas tam tikras populiacijos mažėjimas, tačiau populiacijos būklė tebėra gera. Kelis kartus daugiau yra neperinčių (lytiškai nesubrendusių) gulbių, kurios formuoja nelizdines sankaupas, bet tikslus tokių jaunų gulbių nebylių skaičius nežinomas[4].
Dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje didelė dalis gulbių nebylių lieka žiemoti. Tuomet jos susitelkia į būrius, klajoja ir gyvena neužšąlančiuose miestų vandens telkiniuose bei minta žmonių paliekamu lesalu.
ElgsenaKeisti
Lytiškai nesubrendusios gulbės nebylės, sugrįžta į savo gimtąsias vietas, bet perėti pradeda tik trečiais gyvenimo metais. Gulbės nebylės susiporuoja visam gyvenimui. Lizdą krauna sunkiai pasiekiamose pakrančių kertėse. Deda 3–10 kiaušinius, vidutiniškai 5–8 kiaušinius kovo–gegužės mėnesiais. Peri 34–38 paras.
Gulbės nebylės skrisdamos leidžia į kriuksėjimą panašius garsus – jos taip komunikuoja. Joms skrendant girdėti į švilpimą panašūs garsai, kurį sukelia jų sparnų mostais skrodžiamas oras.
AmžiusKeisti
Jos dažniausiai išgyvena 16-20 metų. Danijoje buvo rasta negyva gulbė nebylė, kuri 1970 metais buvo sužieduota šiaurinėje Vokietijoje – ji išgyveno 40 metų, kas šiems paukščiams yra daug. Iki tol buvo žinoma išgyvenusi 28 metus[5].
MitybaKeisti
Minta įvairia vandens augalija.
Santykiai su žmonėmis ir paukščiaisKeisti
Yra pasitaikę atvejų, kada gulbės nebylės puola ir nužudo suaugusias antis, žąsis ir jų jauniklius[6]. Gulbė nebylė gindama savo jauniklius ir teritoriją, puola, veja ne tik kitus vandens paukščius, bet ir žmones.
GalerijaKeisti
Jaunos gulbės galva (Reino upės delta į Bodeno ežerą)
Gulbės nebylės jauniklis (Kaltanėnai, Švenčionių rajono savivaldybė)
Gulbės su paaūgėjusiais gulbiukais (Biržai)
Gerokai ūgtelėjęs gulbės nebylės jauniklis (Kėdainiai)
Skrendantis gulbių nebylių būrys virš Venecijos lagūnos (Italija)
Gulbės nebylės kiaušinis (Vokietija)
IšnašosKeisti
- ↑ „IUCN Red List - Cygnus olor“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ britannica.com / Swan
- ↑ Lietuvos Fauna, I d. Vilnius, „Mokslas“, 1990 m.
- ↑ delfi.lt/grynas / Užklydęs pailsėti, šis paukštis išplito Lietuvoje: tapo aršus vietinių gulbių konkurentas, Justina Maciūnaitė, DELFI turinio projektų žurnalistė, www. GRYNAS.lt / 2018 m. rugsėjo 14 d.
- ↑ umwelt.scienceticker.info / Ältester Schwan gefunden Archyvuota kopija 2019-08-26 iš Wayback Machine projekto., 17. Februar 2009
- ↑ issg.org / Cygnus olor. General Impact
NuorodosKeisti
- hbw.com / Mute Swan (Cygnus olor)
- luontoportti.com / Mute Swan
- arkive.org / Mute swan (Cygnus olor) Archyvuota kopija 2018-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- youtube.com / Swans Mating and swan mating Rituals[neveikianti nuoroda]
- youtube.com / Dancing of swans! Svandans! Knölsvan Mute Swan (Cygnus olor)
- youtube.com / Mute Swan Bird Call Bird Song (Gulbės nebylės leidžiami garsai)