Atverti pagrindinį meniu
Cygnus cygnus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Gulbės
(Wikispecies-logo.svg Cygnus)
Rūšis: Gulbė giesmininkė
(Wikispecies-logo.svg Cygnus cygnus)
Binomas
Cygnus cygnus
Linnaeus, 1758

Gulbė giesmininkė (lot. Cygnus cygnus, angl. Whooper Swan, vok. Singschwan) – žąsinių (Anseriformes) būrio stambus vandens paukštis.

Gulbės giesmininkės geltonas snapas
Gulbėgiesmininkė skrydyje
Gulbės giesmininkės patinas
Trimituojančios gulbės giesmininkės (netoli Stokholmo, Švedija)
Gulbių giesmininkių šeima Lenkijos Stavinogos rezervate: tėvai (balti) ir jaunikliai (pilkšvi)
Iš kairės: 3 gulbės giesmininkės, dešinėje - gulbė nebylė
Gulbės giesmininkės ilsisi Kušaro ežero onsene (Japonija)

Turinys

IšvaizdaKeisti

Apdaras baltas. Išvaizda labai panaši į sibirinę mažąją gulbę, tik už ją pastebimai didesnė ir ilgesniu kaklu. Pavasarį ir vasarą kai kurių suaugusių individų kaklo ir galvos apdaras įgauną šviesiai rudą atspalvį. Plaukiodama kaklą (arba bent jo didžiąją dalį) laiko ištiesusi vertikaliai į viršų. Nuo kitų gulbių atskiriama ir iš snapo. Jo pagrindas geltonas, o jo galas (mažiau nei pusė snapo) – juodas. Riba tarp juodos ir geltonos dalių eina per šnerves, sudarydama smailų kampą su snapo kraštu.

Jaunikliai pilki – mažiau rudi nei nebylės gulbės ir šiek tiek šviesesni nei mažosios. Ta snapo dalis, kuri suaugusių esti juoda, jauniklių būna neryškiai rusva. Daug baikštesnė nei gulbė nebylė. Perėti renkasi nuošalesnes vietas, kur lankosi nedaug žmonių. Žiemojimo metu prie žmonių paprastai nesiartina ir papildomo maisto neima.

Kūno matmenysKeisti

Tai vienas stambesnių pasaulio paukščių, 2-as pagal kūno svorį Lietuvos paukštis. Pasaulyje tai 6-as pagal kūno svorį skraidantis paukštis, ir 15-as pagal svorį tarp visų paukščių rūšių.

Patinai stambesni už pateles. Patinų svoris 7,2–15,5 kg, patelių 5,6–13,1 kg. Gulbės giesmininkės kūno ilgis 140–165 cm, abiejų išskleistų sparnų ilgis 205–243 cm[2].

Gulbės giesmininkės ir sibirinės mažosios gulbės išvaizdos skirtumaiKeisti

Nepatyrusiam žmogui, gulbės giesmininkės ir sibirinės mažosios gulbės skirtumus iš pirmo žvilgsnio įžvelgti sunkoka. Gulbių giesmininkių mažesnė snapo priekinė dalis juoda, didesnė nuo snapo pagrindo iki šnervės yra geltona. Sibirinės mažosios gulbės didesnė pusė snapo priekinė dalis yra juoda, o mažesnė geltona dalis prie pagrindo nesiekia šnervės. Gulbės giesmininkės didesnės už sibirines mažasias gulbes. Gulbių giesmininkių kaklas ilgesnis, galva pailgesnė, pas sibirines mažasias gulbes galva apvalesnė, trumpesnis kaklas, juodos kojos.

Gulbės giesmininkės ir gulbės nebylės išvaizdos skirtumaiKeisti

Gulbės giesmininkės ir gulbės nebylės labai panašios išvaizda, ypač plunksniniu apdaru. Pagrindinis skirtumas, kad gulbės giesmininkės snapas yra geltonas, be to, ji neturi gumbo virš snapo. gulbės nebylės snapas – oranžinis ar rausvai oranžinis, virš snapo – juodas gumbas. Dydžiu skiriasi nežymiai, kadangi gulbė giesmininkė tik nežymiai mažesnė ir lengvesnė už Gulbę nebylę.

Paplitimas pasaulyjeKeisti

Gulbės giesmininkės yra miškatundrių ir taigos gyventojos. Jos peri šiaurinės Eurazijos vidutinių platumų, subpoliarinio klimato juostose, žiemoja Eurazijos vidutinių platumų ir paatogrąžių klimato juostose.

Anksčiau perėjusios Skandinavijoje, Suomijoje, Estijoje, Rusijos šiaurėje, jos pradėjo plisti ir į kitas, esančias piečiau teritorijas. XXI a. antrame dešimtmetyje Europoje, pietinės jų populiacijos peri vidurio ir vakarų Lenkijoje.

Paplitimas ir gausa LietuvojeKeisti

Lietuvoje gulbės giesmininkės perėti pradėjo tik XX a. pabaigoje, nors Latvijoje ji perėjusi jau kokiu dešimtmečiu anksčiau. Jų populiacija Lietuvoje prasidėjo nuo kelių porų, o 2018 m. duomenimis, Lietuvoje jau perėjo apie 130–150 gulbių giesmininkių porų.

Anot Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio - „nors perimvietėms sąlygos buvo geros, tačiau gulbių giesmininkių plitimas, ko gero, labiau siejamas su jų ir kitų žiemojančių paukščių apsauga Vakarų Europoje: Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje. Šiose šalyse sustiprinus paukščių migrantų apsaugą, gulbės giesmininkės turi galimybę sėkmingai peržiemoti, populiacijos būklė labai pagerėjo ir jos pradėjo plisti. Lietuvoje tai buvo nauja perinti rūšis, nors laikinai viešnagei migracijų metu gulbės giesmininkės pas mus reguliariai apsistodavo“[3]

Pavienės perinčios poros ir nedidelės jų populiacijos randamos įvairiuose rajonuose. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse.

Gulbės giesmininkės Lietuvoje pirmiausia pradėjo perėti žuvininkystės tvenkiniuose, apaugusiuose, apleistuose karjeruose, kitose nuošaliose užžėlusiuose vandens telkinukuose.

MigracijaKeisti

Gulbės giesmininkės dažniausiai migruoja, ypač perinčios šaltų žiemų kraštuose. Lietuvoje žiemoja labai retai, pasilieka nebent pavienės poros. Šiek tiek dažniau žiemą Lietuvoje gulbes giesmininkes žiemoja Nemune prie Kauno hidroelektrinės. Taip pat Kuršių mariose, kur jos būna tol, kol užšąla marios ir Nemuno deltos apsemtos pievos.

BuveinėKeisti

Migruodama sustoja įvairiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai peri sekliuose žoliniais augalais gausiai apaugusiuose ežeruose ir tvenkiniuose. Estijoje peri aukštapelkių ežeriukuose, t. y. būdingose šiaurės kraštams buveinėse. Žiemoja neužšalusiuose dideliuose vandenyse.

Gyvenimo būdas, perėjimasKeisti

Gulbės giesmininkės susiporuoja visam gyvenimui. Balandžio – gegužės mėn. patelė padeda 4-6 (retai 7) baltus ar gelsvo atspalvio kiaušinius. Peri patelė 30 – 40 parų. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, dažniausiai gegužėsbirželio mėnesiais. Savo jauniklius gulbė giesmininkė į atvirus vandenis išveda tik tada, kai šie jau būna gerokai ūgtelėję. Skraidyti jie pradeda sulaukę apie 4 – 5 mėn. amžiaus.

MitybaKeisti

Minta augaliniu maistu bei įvairiais vandens bestuburiais.

GiesmėKeisti

Gulbių giesmininkių trimitavimas

Gulbių giesmininkių giesmės melodingos ir garsios. Jų giesmė vėlų ir tylų vakarą skamba ypač įspūdingai. Gražiausios giesmės skamba per jų tuoktuves, kuomet patinas gieda ir demonstruoja savo grožį, norėdamas sužavėti patelę.

Gulbės giesmininkės skrisdamos tarpusavyje komunikuoja garsiai klykaudamos, panašiai kaip pilkosios gervės. Klykavimas ypač gerai ir iš toli girdimas vėlų vakarą, kai gamtoje tyla. Klykauja jos ir tada, kai skrenda, kad neatsiskirtų nuo pulko, nepasiklystų rūke ir panašiai.

Santykiai su kitais paukščiais ir žmonėmisKeisti

Gulbės giesmininkės be galo aršios kovotojos ir patinas aršiai gina savo teritoriją nuo savo gentainių. Jeigu gulbė giesmininkė užsiėmusi teritoriją, gulbei nebylei nėra šansų sugyventi su ja ir dažniausiai gulbės nebylės laimi kovą dėl teritorijos su gulbėmis nebylėmis. Tačiau gulbių giesmininkių ir gulbių nebylių susidūrimai nėra labai dažni, nes abi rūšys dažniausiai peri esant skirtingoms sąlygoms. Bet abiems rūšims patinka žuvininkystės tvenkiniai, tik juose yra didžiausia tikimybė, kad gulbės giesmininkės ir gulbės nebylės susitiks.

Su kitų paukščių rūšimis (išskyrus gulbes nebyles) sugyvena gerai.

Gulbių giesmininkių patinai gindami savo teritoriją žmogaus nepuola, net vengia, o jei pastebi – slepiasi.

Nykimo pavojusKeisti

Nors gulbių giesmininkių XXI a. antrame dešimtmetyje Lietuvoje daugėja, bet joms išlieka potenciali nykimo grėsmė dėl jos elgsenos ypatumų veisimosi metu, bei dėl nedidelio kiekio potencialių veisimosi buveinių.

GalerijaKeisti

Taip pat skaitytiKeisti

IšnašosKeisti

 

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Cygnus cygnus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. hbw.com / Whooper Swan (Cygnus cygnus)
  3. delfi.lt/grynas / Užklydęs pailsėti, šis paukštis išplito Lietuvoje: tapo aršus vietinių gulbių konkurentas, Justina Maciūnaitė, DELFI turinio projektų žurnalistė, www.GRYNAS.lt / 2018 m. rugsėjo 14 d.

NuorodosKeisti