Venecijos lagūna

45°24′47″ š. pl. 12°17′50″ r. ilg. / 45.41306°š. pl. 12.29722°r. ilg. / 45.41306; 12.29722

Venecijos lagūna (it. Laguna di Venezia; vec. Łaguna de Venesia) – įlanka Italijos šiaurėje, Adrijos jūroje. Čia įsikūręs Venecijos miestas.

Venecijos lagūna driekiasi nuo Silės upės šiaurėje iki Brentos pietuose. Lagūnos plotas siekia 550 km². Apie 8 procentus lagūnos sudaro sausuma (įskaitant ir pačią Veneciją su visomis salomis). Dar 11 procentų teritorijos yra nuolat apsemta vandens ar kanalų. Venecijos lagūna yra didžiausia šlapynė Viduržemio jūros baseine.^[1]

Nuo 1987 m. Venecija kartu su lagūna įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ilgą laiką Venecijos lagūna buvo apgyvendinta. Tačiau tik po Romos imperijos žlugimo iš žemyninės dalies čia įsikėlė daug gyventojų. Šiandien pagrindiniai lagūnos miestai yra Venecija ir Kjodža lagūnos pietuose. Lido di Venecija ir Pelestrina taip pat apgyvendinti, tačiau jie yra Venecijos dalis. Dauguma Venecijos gyventojų įsikūrę bei sukuriama didžioji dalis ekonomikos miesto oro uoste bei jūrų uoste. Netoli Venecijos esantis Jezolo miestas yra žymus poilsio kurortas.

Pietvakarinė lagūnos dalis priklauso Paduvos provincijai.

2003 m. pradėtas MOSE projektas, skirtas apsaugoti Veneciją ir lagūną nuo potvynių. Projekto metu įrengtos trys mobilios pertvaros Lido, Malamoko ir Kjodžos miestuose. Pertvaros padeda potvynių sezonų metu apsaugoti lagūną nuo Adrijos jūros vandens. Kartu su kitomis priemonėmis lagūna gali atlaikyti vandens pakilimą iki 3 m. Planuojama projektą pilnai baigti 2018 m.^[2]

Šaltiniai

Galerija

Venecijos lagūna iš kosmoso
Venecijos lagūna iš viršaus

[1] MOSE Project Aims to Part Venice Floods

[2] Venice’s Vast New Flood Barrier Is Almost Here

[1]

[2]