Grigalius XIV (lot. Gregorius XIV, tikroji pavardė Niccolo Sfrondrati, 1535 m. vasario 11 d. Soma Lombarde Milano hercogystėje1591 m. spalio 15 d. Romoje)[1]Romos katalikų bažnyčios 229–asis popiežius, valdęs nuo 1590 m. gruodžio 5 d. iki 1591 m. spalio 15 d. – mirties dienos. Savo politikoje rėmė Ispanijos karalių Pilypą II Habsburgą.

Grigalius XIV
lot. Gregorius XIV
229 -asis popiežius
Gimimo vardas it. Niccolo Sfrondrati
Gimė 1535 m. vasario 11 d.
Soma Lombardas, Milano hercogystė, Italija
Mirė 1591 m. spalio 15 d. (56 metai)
Palaidotas (-a) Šventojo Petro bazilika, Roma, Italija
Tautybė italas
Grigaliaus XIV herbas
Grigaliaus XIV herbas
229 -asis popiežius
Išrinktas 1590 m. gruodžio 5 d.
Baigė 1591 m. spalio 15 d.
Pirmtakas Urbonas VII
Įpėdinis Inocentas IX
Vikiteka Grigalius XIV

Biografija redaguoti

N. Sfrondatis gimė kilmingoje Milano senatoriaus šeimoje. Studijavo Perudžoje ir Padujoje, po to 1560 m. tapo Kremonos vyskupu Lombardijoje. 15611563 m. dalyvavo Tridento susirinkimuose, kurių veikla buvo kontrreformacinė, cenzūravusi ne tik pažangias knygas, bet ir dvasininkų literatūrą.

N. Sfrondatis kardinolu tapo 1583 m. gruodžio 12 d. Tą pačią dieną Grigalius XIII buvo paskyręs kardinolais ir Alessandro Ottaviano de' Medici, Giovanni Battista Castagna bei Giovanni Antonio Facchinetti, vėliau atitinkamai tapusius popiežiais Leonu XI, Urbonu VII bei Inocentu IX. Nei vienas iš popiežių, tapusių kardinolais tą dieną, vėliau neišbuvo bažnyčios vadovais ilgiau nei metus.

Tapęs kardinolu N. Sfrondatis apsigyveno Romoje, bet toli nuo kurijos. Konklavoje jo kandidatūra į popiežius buvo iškelta Ispanijos iniciatyva, remiantis 7 kandidatų sąrašu, kurį į konklavą iš karto po ankstesniojo popiežiaus Urbono VII mirties 1590 m. rugsėjo 27 d. buvo perdavęs ispanų ambasadorius Olivaresas. N. Sfrondatis visiškai nepretendavo į popiežius, ir jam pranešta žinia apie jo išrinkimą buvo nelaukta. Kitą dieną jis kreipėsi į kardinolus su ašaromis akyse ir klausdamas: „Teatleidžia jums Dievas! Ką jūs padarėte?“

Valdymo laikotarpis redaguoti

Per savo trumpą 10 mėnesių trukmės tarnystę popiežiumi Grigalius XIV buvo ramus ir ligotas, ypatingai pamaldus žmogus, turėjęs mažai patyrimo politikoje ir diplomatijos reikaluose. Vykdė proispanišką politiką, rėmė prancūzų Katalikų lygą jų kovoje prieš Prancūzijos karalių Henriką IV Burboną. 1591 m. kovo 1 d. Grigalius XIV, remdamasis popiežiaus Siksto V paskelbta 1585 m. deklaracija, Henriką IV ekskomunikavo kaip eretiką, negalintį paveldėti katalikiškos Prancūzijos sosto.

1591 m. balandžio 18 dienos dekretu Bulla Cum Sicuti Grigalius XIV įsakė Filipinų katalikams išmokėti reparacijas čiabuviams už tai, kad jie per jėgą europiečių buvo paversti vergais, be to, nurodė, kad visi savininkai salose paleistų į laisvę vietinius vergus.

1591 m. Grigalius XIV pataisė popiežiaus Siksto V Apaštališkojoje konstitucijoje Effraenatam (1588 m.) įteisintą bausmę už abortus: bausmė neturėjo būti taikoma, jei abortas buvo daromas dar nepajudėjus vaisiui.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Urbonas VII
  Popiežius
Grigalius XIV

1590 m. gruodžio 5 d. – 1591 m. spalio 15 d.
Įpėdinis
Popiežius
Inocentas IX

Išnašos redaguoti

  1. [1] Archyvuota kopija 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti