Italai

(Nukreipta iš puslapio Italas)
Italai
Italiani
Praha, Staré Město, Prašná brána, italská výprava.JPG
Gyventojų skaičius 150 000 000
Populiacija šalyse Flag of Italy.svg Italija:
   55 551 000[1]

Flag of Brazil.svg Brazilija:
   25–33 mln. (įsk. protėvius)[2][3][4]
Flag of Argentina.svg Argentina:
   20–25 mln. (įsk. protėvius)[5][6]
Flag of the United States.svg JAV:
   15–17,3 mln. (įsk. protėvius)[7]
Flag of France.svg Prancūzija:
   1–5 mln. (įsk. protėvius)[1][8][9]
Flag of Venezuela.svg Venesuela:
   1–5 mln. (įsk. protėvius)[10][11][12][13]
Flag of Paraguay.svg Paragvajus:
   2,5 mln. (įsk. protėvius)[14]
Flag of Colombia.svg Kolumbija:
   2 mln. (įsk. protėvius)[15]
Flag of Canada.svg Kanada:
   1,5 mln. (įsk. protėvius)[16]
Flag of Uruguay.svg Urugvajus:
   1,0 mln. (įsk. protėvius)[1]
Flag of Australia.svg Australija:
   1,0 mln. (įsk. protėvius)[17]
Flag of Germany.svg Vokietija:
   611 000[18]
Flag of Chile.svg Čilė:
   600 000 (įsk. protėvius)[19]
Flag of Peru.svg Peru:
   500 000 (įsk. protėvius)[20]
Flag of Belgium.svg Belgija:
   451 000[21]
Flag of Costa Rica (state).svg Kosta Rika:
   381 000 (įsk. protėvius)[22]
Flag of Spain.svg Ispanija:
   268 000 (įsk. protėvius)[23]
Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė:
   233 000[24]
Flag of Switzerland.svg Šveicarija:
   195 000[25]
Flag of Mexico.svg Meksika:
   85 000[26]
Flag of South Africa.svg Pietų Afrikos Respublika:
   77 000[1]
Flag of Ecuador.svg Ekvadoras:
   56 000 (įsk. protėvius)[27]
Flag of Russia.svg Rusija:
   53 000[28]

Kalba (-os) italų
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės ispanai, retoromanai, prancūzai

Italai (it. italiani; IPA: [itaˈljaːni]) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės tauta, kalbanti italų kalba ir gyvenanti daugiausia Italijoje. Taip pat didelės italų diasporos gyvena JAV, Pietų Amerikoje, Vakarų Europoje. Dauguma italų – Romos katalikai. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 120 mln. šios tautos atstovų. Tautos pagrindas – 2000 m. pr. m. e. Apeninų pusiasalyje susiformavusios italikų gentys. Italų tautos pagrindas buvo romėnai, taip pat didelę įtaką padarė graikai. XIX a. prasidėjo didelio masto italų emigracija daugiausia į JAV ir Lotynų Ameriką.

KultūraKeisti

Nuo lombardų invazijos iki XIX a. vidurio Italija nebuvo vientisa valstybė. Italija buvo susiskaldžiusi į karalystes, kunigaikštystes ir nepriklausomus miestus. Todėl skirtingų regionų tradicijos tarmės vystėsi nepriklausomai. Dar ir dabar daugelis italų save apibudina pagal provincijas, regionus, miestus, iš kurių yra kilę, ir be standartinės italų kalba ir sava tarme.

KalbaKeisti

Standartinė italų kalba atsirado literatūroje XII–XIV a. ir yra pagrįsta Toskanos tarme. Sicilijos ir Venecijos tarmės irgi šiek tiek turėjo įtakos. XIX a. standartinė italų kalba išplito ir padėjo suvienyti šalį.

Italijoje yra tautinių mažumų, kurios nekalba itališkai, bet turi pilietybę. 360 tūkst. vokiečių (bavarų, austrų) gyvena šiaurinėje Pietų Tirolio dalyje. Friulis-Venecija Džulija turi nedidelę slovėnų mažumą. Aostos slėnyje yra prancūzų, o Sardinijoje yra katalonų anklavai, nes prieš 5 šimtmečius jie čia atvyko iš Ispanijos. Be to dviem italikų kalbomis kalbama už Italijos ribų: korsikiečių kalba Korsikoje ir retoromanų kalba rytų Šveicarijoje. Istrijoje ir Dalmatijoje yra žymios itališkai kalbančios bendruomenės. Senajame Didžiosios Graikijos regione, Kalabrijoje ir Apulijoje (Salentas) yra graikų kalbą vartojanti mažuma[29]. Pietų Italijoje yra albaniškai kalbančių žmonių, kurių protėviai nuo turkų pabėgo iš Albanijos[30]. Ten vietomis kalbama ir maltiečių kalba[31].

ReligijaKeisti

Dauguma italų yra Romos katalikai. Taip yra dėl milžiniškos bažnyčios įtakos Italijos pusiasalyje. Ši įtaka atsirado I m. e. a., kai buvo evangelizuota dauguma Italijos miestų. Romos vyskupai savo kilmę atseka iki apaštalo Petro. Apaštalo Pauliaus laiškai Romos bažnyčiai netgi yra kanonizuoti. Nepaisant persekiojimų, krikščionių skaičius didėjo, ypač kai imperatorius Konstantinas I pradėjo toleruoti krikščionybę 313 m., o Teodosijus I Didysis ją paskelbė valstybine religija 380 m. Žlugus Romos imperijai 476 m. Romos popiežiai įgijo pasaulietinę valdžią Centrinėje Italijoje. Istorinės popiežiaus valstybės reliktas yra Vatikanas. Nedidelė italų dalis išpažįsta protestantų, stačiatikių ir žydų tikėjimus.

 
Žymūs italai

MenasKeisti

Italai nuo seniausių laikų prisidėjo prie pasaulio progreso kultūroje ir moksle. Italijoje gimė daugybė visam pasauly žinomų skulptorių, dailininkų, architektų, ypač Renesanso laikotarpiu. Žymūs menininkai buvo Leonardo, Mikelandželas, Rafaelis ir Caravaggio. Literatūroje garsėjo poetas Dantė, Frančeskas Petrarka, rašytojas Džiovanis Bokačas, dramaturgas ir novelistas Luigi Pirandello. Tokie italų kompozitoriai kaip Domenico Scarlatti, Antonijus Vivaldis, Džoakinas Rosinis, Džiuzepė Verdis, Giacomo Puccini prisidėjo prie klasikinės vakarų muzikos raidos. Italams priskiriamas operos sukūrimas. Kai kurie garsiausi smuikų gamintojai yra italai. Tai Andrea Amati, Antonijus Stradivarijus ir Guarneri šeima. Operos dainininkas Luciano Pavarotti yra iš Italijos kaip ir Andrea Bocelli.

MokslasKeisti

Tarp garsių italų mokslininkų yra Leonardo da Vinci, m kuris tyrinėjo anatomiją, geologiją, botaniką, mechaniką, hidrauliką ir aerodinamiką. Galilėjus aprašė kinematiką ir naudojo eksperimentinį metodą. Evangelista Torricelli sukūrė pirmą barometrą ir paaiškino vėjo priežastį. Alessandro Volta išrado bateriją. Antonio Meucci sukūrė pirmąjį telefoną (amerikiečiai su tuo nesutinka), Antonio Pacinotti nuolatinės srovės elektrinį generatorių. Galileo Ferraris sukūrė kintamosios srovės motorą. Eugenio Barsanti ir Felice Matteucci užpatentavo pirmą efektyvų vidaus degimo variklį. Guglielmo Marconi sukūrė pirmą radiją. Enrico Fermi atrado grandininę branduolinę reakciją ir sukūrė pirmą branduolinį reaktorių. Giulio Natta tyrė alkenų polimerizaciją, Rita Levi-Montalcini atrado nervų augimo faktorių, Riccardo Giacconi pritaikė rentgeno spindulius astronomijoje.

VirtuvėKeisti

Pagrindinis straipsnis – Itališka virtuvė.

Italai žinomi dėl savo indėlio į virtuvę. Jie sukūrė vienus iš žymiausių patiekalų: pastą, lazaniją, minestrone, rizotą, Tiramisu, Panetone.

Taip pat skaitykiteKeisti

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Indicatori demografici Istat (Italian)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 15 November 2018. Nuoroda tikrinta 14 November 2018. 
  2. „República Italiana“. itamaraty.gov.br. Suarchyvuotas originalas 25 October 2019. Nuoroda tikrinta 25 December 2019. 
  3. „Rapporto italiani nel mondo“ (PDF). Progetto culturale (italų). 
  4. „Italiani nel Mondo: diaspora italiana in cifre“ [Italians in the World: Italian diaspora in figures] (PDF) (italų). Migranti Torino. 30 April 2004. Suarchyvuotas originalas (PDF) 27 February 2008. Nuoroda tikrinta 22 September 2012. 
  5. „Rapporto italiani nel mondo“ (PDF). Progetto culturale (italų). 
  6. Departamento de Derecho y Ciencias Políticas de la Universidad Nacional de La Matanza (14 November 2011). „Historias de inmigrantes italianos en Argentina“ (ispanų). infouniversidades.siu.edu.ar. „Se estima que en la actualidad, el 90% de la población argentina tiene alguna ascendencia europea y que al menos 25 millones están relacionados con algún inmigrante de Italia.“ 
  7. „Total ancestry categories tallied for people with one or more ancestry categories reported 2010 American Community Survey 1-Year Estimates“. United States Census Bureau. Suarchyvuotas originalas 18 January 2015. Nuoroda tikrinta 30 November 2012. 
  8. Documento "Italiens" del CIRCE dell'Università Sorbona - Parigi 3
  9. Cohen, Robin (1995). Cambridge Survey. Cambridge University Press. p. 143. ISBN 9780521444057. Nuoroda tikrinta 2009-05-11. „5 million italians in france.“ 
  10. „Italianos celebran en Venezuela los 150 años de la Unificación“. El Universal. Suarchyvuotas originalas 17 March 2011. Nuoroda tikrinta 10 July 2015. 
  11. „Embajador de Italia en Caracas asegura que el sistema electoral venezolano es confiable“. Correo del Orinoco. Nuoroda tikrinta 10 July 2015. 
  12. Notargiovanni, Caterina (2017). „Por qué tantos en Venezuela están eligiendo Italia para huir de la crisis“ (ispanų). BBC. Nuoroda tikrinta 31 March 2021. „"Estimamos que hay 2 millones de descendientes de italianos en Venezuela", le explica a BBC Mundo el primer secretario Lorenzo Solinas, encargado de prensa de la Embajada de Italia en Caracas.“ 
  13. Scalzotto, Davide. „Noi veneti del Venezuela, siamo i nuovi profughi fantasma“. Il Gazzettino (italų). Nuoroda tikrinta 10 May 2021. „I veneti in Venezuela sono invece 5 milioni: un quinto della popolazione.“ 
  14. „Ya se puede sacar la nacionalidad italiana“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 29 May 2020. 
  15. „Convenzioni Inps estere, Fedi sollecita Nuova Zelanda ma anche Cile e Filippine“. 2018-02-09. Suarchyvuotas originalas 2018-02-09. Nuoroda tikrinta 2021-03-31. 
  16. Statistics Canada (25 October 2017). „Immigration and Ethnocultural Diversity Highlight Tables“. 12.statcan.gc.ca. Suarchyvuotas originalas 29 November 2017. Nuoroda tikrinta 12 December 2017. 
  17. „ABS Ancestry“. 2012. Suarchyvuotas originalas 1 July 2016. Nuoroda tikrinta 12 October 2014. 
  18. Homann, Friedrich. „Die Herkunftsstaaten der in Deutschland lebenden Ausländer“. heise online. Suarchyvuotas originalas 31 August 2018. Nuoroda tikrinta 23 July 2018. 
  19. Parvex R. (2014). Le Chili et les mouvements migratoires, Hommes & migrations, Nº 1305, 2014. doi: 10.4000/hommesmigrations.2720.
  20. Perú, Redacción El Comercio (27 September 2017). „Embajador de Italia: "Acá hay muchas oportunidades para nuestras empresas". El Comercio Perú. Suarchyvuotas originalas 22 December 2019. Nuoroda tikrinta 22 December 2019. 
  21. „Vreemde afkomst 01/01/2012“. Npdata.be. Suarchyvuotas originalas 8 September 2012. Nuoroda tikrinta 29 March 2015. 
  22. Ramírez Kevin (11 June 2012). „Costa Rica e Italia: países unidos por la historia y la cultura“. Revista Acontecer, Universidad Estatal a Distancia. Nuoroda tikrinta 7 January 2017. 
  23. „Italianos en España. Padrón municipal, cifras de población.“. Statista. Suarchyvuotas originalas 18 April 2018. Nuoroda tikrinta 18 April 2018. 
  24. „The tables 1.1 to 1.4 show estimates of the UK population by country of birth and tables 2.1 to 2.4 show estimates of the UK population by nationality. They are produced using the Annual Population Survey which is the Labour Force Survey plus various sample boosts.“. Ons.gov.uk. Suarchyvuotas originalas (XLS) 5 January 2016. Nuoroda tikrinta 12 December 2017. 
  25. „Ständige und nichtständige Wohnbevölkerung nach Jahr, Kanton, Bevölkerungstyp, Staatsangehörigkeit (Auswahl), Geburtsstaat, Geschlecht und Alter“. PX-Web. Suarchyvuotas originalas 29 January 2020. Nuoroda tikrinta 29 January 2020. 
  26. „Episodio 10: Italianos“. Canal Once. Suarchyvuotas originalas 5 March 2016. Nuoroda tikrinta 6 July 2015. 
  27. „Le comunità italiane in Cile ed Ecuador — Lombardi nel Mondo“. portale.lombardinelmondo.org. Suarchyvuotas originalas 16 April 2014. 
  28. „ФМС России“. Fms.gov.ru. Suarchyvuotas originalas 30 April 2016. Nuoroda tikrinta 12 December 2017. 
  29. Bekerman Zvi; Kopelowitz, Ezra (2008). Cultural education-- cultural sustainability: minority, diaspora, indigenous, and ethno-religious groups in multicultural societies. Routledge. p. 390. ISBN 0805857249, 9780805857245. „Griko Milume - This reaction was even more pronounced in the southern Italian communities of Greek origins. There are two distinct clusters, in Puglia and Calabria, which have managed to preserve their language, Griko or Grecanico, all through the historical events that have shaped Italy. While being Italian citizens, they are actually aware of their Greek roots and again the defense of their language is the key to their identity.“ 
  30. „Ethnologue report - Arbëreshë“. Ethnologue.com. Nuoroda tikrinta 2010-09-02. 
  31. „Ethnologue entry for Maltese“. Ethnologue.com. Nuoroda tikrinta 2011-05-22.