Popiežius Grigalius XIII (tikrasis vardas Ugo Boncompagni, 1502 m. sausio 7 d. – 1585 m. balandžio 10 d.) – italų kanonistas, 226-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1572 m. gegužės 13 d. – 1585 m.).

Grigalius XIII
lot. Gregorio XIII
226-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Ugo Boncompagni
Gimė 1502 m. sausio 1 d.
Bolonija, Popiežiaus sritis
Mirė 1585 m. balandžio 10 d. (83 metai)

Roma, Popiežiaus sritis

Palaidotas (-a) Šventojo Petro bazilika
Tautybė italas
Grigaliaus XIII herbas
Grigaliaus XIII herbas
226-asis Popiežius
Išrinktas 1572 gegužės 13 d.
Baigė 1585 balandžio 10 d.
Pirmtakas Pijus V
Įpėdinis Sikstas V
Žinomas (-a) už Julijaus kalendoriaus reformą
Vikiteka Grigalius XIII

Biografija redaguoti

Studijavo teisę Bolonijos universitete, kanonų teisės daktaras. 1531-1539 m. šio universiteto profesorius. 1545-1563 m. Tridento susirinkimo dalyvis. Nuo 1558 m. Viesto (Apulija) vyskupas, nuo 1565 m. kardinolas, popiežiaus legatas Ispanijoje.

Vienas kontrreformacijos vadovų.[1] Katalikų lygos Prancūzijoje, sukilimo prieš Anglijos karalienę Elžbietą I Airijoje įkvėpėjas, siekė, kad Ispanija prieš Angliją pasiųstų Nenugalimąją armadą. Rėmė jėzuitus, pritarė oratorionų ordino įkūrimui, reorganizavo bazilijonų ordiną.

Švietimo srityje vykdė Tridento susirinkimo nuostatas – įvairiose šalyse įkūrė ir rėmė 23 jėzuitų seminarijas. 1570 m. įkūrė kolegiją Vilniuje, 1577 m. Romoje įkūrė graikų, 1579 m. anglų ir 1584 m. maronitų kolegijas. 1580 m. sujungė vengrų ir germanų kolegijas. Laikomas vienu Romos kolegijos (vėliau Grigaliaus universitetas) ir jėzuitų filosofijos, teologijos ir teisės mokyklos steigėjų. 1579 m. spalio 29 d. bule patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.

 
Medalis Grigaliaus XIII garbei

1582 m. reformavo Julijaus kalendorių, suderino jį su astronominiais duomenimis. Naujasis kalendorius vadinamas Grigaliaus kalendoriumi. Įsteigė nuolatines nunciatūras. Pritarė misionieriškai veiklai Ispanijos ir Portugalijos kolonijose, rėmė jėzuitų misijas Indijoje, Japonijoje, Etiopijoje.

Rūpinosi Vatikano diplomatiniais ryšiais, savo legatą šiaurės šalims A. Poseviną 1577 m. pasiuntė į Švediją ir 1579 m. į Rusiją prikalbinti Švedijos karalių Joną III ir Rusijos carą Ivaną IV atsiversti į katalikybę. 1581 m. tarpininkavo tarp caro Ivano IV ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro dėl taikos ir koalicijos prieš Osmanų imperiją sudarymo. Popiežiaus valstybėje rūpinosi žemės ūkiu ir manufaktūromis. Stengėsi atgauti Bažnyčios prarastus miestus.

Grigalius XIII pertvarkė ligi tol galiojusią kanonų teisę (Corpus Iuris Canonici), perdirbo kanonų teisės sąvadą (paskelbdamas Correctores Romani) ir išleido naują bažnytinės teisės sąvadą (kodeksą) 1582 m., galiojusį iki pat 1917 metų kanonų kodekso (Codex Iuris Canonici).[2]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Pijus V
  Popiežius
Grigalius XIII

1572-1585
Įpėdinis
Popiežius
Sikstas V

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Ludwig von Pastor, Storia dei papi nel periodo della Riforma e restaurazione cattolica, 9, Gregorio XIII (1572-1585), versione italiana di Pio Cenci, Roma, Desclee, 1925
  2. Grigalius XIII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 161 psl.
  • Gregorio XIII, in Enciclopedia Cattolica, vol. 6, Casa Editrice Sansoni, Firenze 1951;
  • Candido Mesini, Il pontificato di Gregorio 13. (Ugo Boncompagni) nel 4. centenario della sua elezione al soglio pontificale, 1572–1972, estratto da Strenna storica bolognese, Bologna, 1972;
  • Knowles M. D. – Obolensky D. (a cura di), La Riforma e la Controriforma, in Storia della Chiesa, vol. 3, Edizioni Marietti, Genova 1992;
  • Borromeo A., Gregorio XIII, in Enciclopedia dei Papi, Istituto della Enciclopedia Italiana, Roma 2000;