Glūko geležinkelio stotis

54°16′58″š. pl. 24°33′17″r. ilg. / 54.2827°š. pl. 24.5548°r. ilg. / 54.2827; 24.5548

  Glūko geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2016 m.
Adresas Glūkas, Grybautojų g. 8
Atidaryta 1894 m.
Uždaryta 1989 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
ALYTUS
Daugai
6,0
Gojus
6,7
Glūkas
SENIEJI TRAKAI
9,1
VARĖNA
MARCINKONYS

Glūko geležinkelio stotis (iš pradžių vadinosi Poligono geležinkelio stotis, Artilerijos geležinkelio stotis) – Užnemunės geležinkelio stotis Glūko kaime, į vakarus nuo Glūko ežero.[1] Nors 1926 m. nutrauktas traukinių eismas, bet stoties pastatas naudotas įvairiais tikslais iki 1989 m. Geležinkelio stoties pastatų kompleksas – Kultūros vertybių registro objektas (unikalus Nr. 12201).

Istorija

redaguoti
 
Vandens bokštas, perdirbtas į poilsio patalpą

1881 m. Rusijos imperijos valdžia šiauriniame Senosios Varėnos pakraštyje, kairėje Varėnės upės pusėje, įkūrė Vilniaus karinės apygardos kariuomenės vasaros pratimų stovyklą (lagerius) su medinėmis kareivinėmis ir dviejų aukštų karininkų klubo pastatu. Dešinėje Varėnės pusėje įrengtas 7×4 km artilerijos poligonas. Maždaug tuo pačiu metu buvo pradėtos Alytaus tvirtovės statybos. Susisiekimui tarp tvirtovės ir poligono 1894 m. buvo įrengta geležinkelio atkarpa, jungusi Alytų su Varėna, pastatytas Glūko geležinkelio stoties pastatų kompleksas su vandens bokštu ir perpumpavimo stotimi prie Varėnio ežero.[2] Stotis pavadinta rus. Полигон, bet greitai prigijo rus. Артиллерийская pavadinimas.[3] Per Varėnę pastatytas Glūko geležinkelio tiltas.

Vykstant Lenkijos–Lietuvos kovoms ir Želigovskio puolimui, Lietuvos kariai išardė geležinkelį tarp Varėnos GS ir Artilerijos stoties.[4] 1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Varėna atsidūrė Lenkijos pusėje, o Glūko stotis – Lietuvos. Tokiu būdu Glūko geležinkelio stotis tapo galine geležinkelio atšakos stotimi Lietuvoje. 1923 m. pastačius geležinkelio jungtį ŠeštokaiKazlų Rūda, iki Glūko 19241926 m. kursuodavo traukiniai iš Kauno. 19241927 m. traukiniai iš Kauno pro Alytų iki Artilerijos stoties dar važiuodavo. 1927 m. geležinkelių valdyba uždarė ir nugriovė medinį geležinkelio tiltą per Nemuną Alytuje (šioje vietoje stovi Baltosios rožės tiltas) ir demontavo geležinkelio liniją į Varėną.

1927 m. rugpjūčio 1 d. apie 3 km nuo Varėnos, buvusiuose rusų karininkų namuose daktaras Albinas Grigaitis įsteigė valstybinę tuberkuliozės sanatoriją. Po kelerių metų, 1931 m., ir Glūko geležinkelio stoties pastate įrengta tuberkuliozės sanatorija „Dainava“, kuriai taip pat vadovavo A. Grigaitis. Stoties pastatas su 40 ha žemės tuomet buvo išnuomoti Kauno miesto ligonių kasai. „Lietuvos aidas1937 m. rašė, jog sanatorijai naudojama geležinkelio stotis suremontuota menkai ir „sanatoriškos išvaizdos nė neturi“.[5] II pasaulinio karo metu kareivinių miestelis buvo sunaikintas, teritorija apaugo pušimis. Išlikusioje geležinkelio stotyje įrengtos gyvenamosios patalpos, vietoje vandens bokšto rezervuaro – patalpa poilsiui. 1952 m. stoties pastatą iš Geležinkelių valdybos nusipirko Varėnos miškų pramonės ūkis, kuris atliko pastato rekonstrukciją ir jame įrengė patalpas Glūko girininkijai bei tris butus girininkijos darbuotojams. Girininkija pastate veikė iki 1989 m., kol buvo sujungta su Merkio girininkija.[6][7]

1993 m. stoties pastatų kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[8]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Regia.lt[neveikianti nuoroda]
  2. Artilerijos geležinkelio stoties pastatų kompleksas (Varėnos rajone). Alytusinfo.lt (tikrinta 2023-08-21).
  3. Artilerijos stotis. Visitvarena.lt (tikrinta 2022-03-26).
  4. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 22
  5. Artilerijos geležinkelio stotis ir geležinkelio atšakos likučiai (Išlikęs, k.k.v.r. 12201) Archyvuota kopija 2017-01-14 iš Wayback Machine projekto.
  6. Oranai, geležinkelis ir Lageris. Olitaorany.lt (tikrinta 2022-03-26).
  7. „Glūko geležinkelio stoties pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  8. „Objekto Nr. 12201 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.