Gaižiūnų miškai

54°58′ š. pl. 24°18′ r. ilg. / 54.967°š. pl. 24.300°r. ilg. / 54.967; 24.300

Gaižiūnų miško dalis – Karmėlavos miškas
Gaižiūnų miškai Dumsių apylinkėse

Gaižiūnų miškai (Rumšiškių−Gaižiūnų miškai) − septintas pagal užimamą plotą Lietuvos miškų masyvas Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose[1], 15 km į rytus nuo Kauno ir esantis beveik Lietuvos viduryje. Miškų plotas ~ 29 000 ha. Arčiausias jam miestas Jonava, esanti šiaurės vakarinėse miško prieigose.

Geografija

redaguoti

Masyvas apie 17 km ištįsęs iš vakarų į rytus. Pietuose siekia Kauno marių krantus, šiaurės rytuose − Nerį. Jo pietinę dalį kerta Vilniaus−Kauno, šiaurrytinę − KaišiadoriųJonavos geležinkelis, šiaurės vakariniu pakraščiu eina Kauno−Jonavos geležinkelis.

Jonavos rajone driekiasi Ruklos seniūnijos ir Šveicarijos seniūnijos teritorijose, bei Palomenės seniūnijoje, Kaišiadorių rajone.[2]

Hidrologija

redaguoti

Gaižiūnų miškai driekiasi Nemuno ir Neries tarpuslėnio banguota lyguma, kurią dengia senovinės Neries deltos smėliai ir žvirgždai, slūgsantys ant juostuotųjų molių. Miškuose daug pelkių: Čiuloto raistas, Epušoto pelkė, Medžiolito pelkė, Palraistis, Romato pelkė, Šlapraistis, Vilkų raistas.

Gaižiūnų miškų masyve prasideda:

Kirtimas

redaguoti

2019 m. birželio 12 d. Lietuvos vyriausybė pritarė kitoms naudmenomis paversti 43,95 hektaro valstybinio miško, reikalingo tiesti naujus kelius ir statyti naują karinę infrastruktūrą.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Gaižiūnų miškas“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 8 d..
  2. „Gaižiūnų miškas“. ezerai.vilnius21.lt. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 8 d..
  3. „Poligonų plėtrai leista kirsti mišką Švenčionių ir Jonavos rajonuose“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023 m. gruodžio 17 d.