Eugenija Šulgaitė

Eugenija Šulgaitė

Gimė	1923 m. birželio 1 d. Raguva, Panevėžio apskritis
Mirė	2014 m. liepos 28 d. (91 metai) Panevėžys
Palaidotas (-a)	Ramygalos gatvės kapinėse
Tėvas	Klemensas Šulga
Motina	Liudvika Survilaitė
Sutuoktinis (-ė)	Gediminas Karka
Vaikai	Andrius Karka, Kristina Karkaitė-Mazūrienė

Veikla	teatro ir kino aktorė

Eugenija Šulgaitė-Karkienė (1923 m. birželio 1 d. Raguvoje, Panevėžio apskritis – 2014 m. liepos 28 d. Panevėžyje, palaidota Ramygalos g. kapinėse Panevėžyje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė.

Biografija

Mokėsi Raguvos progimnazijoje, vėliau Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Juozo Miltinio dramos studiją ir tuo pat metu tęsė mokslus gimnazijoje. Būdama paskutinėje gimnazijos klasėje vaidino Inezą spektaklyje M. de Siera „Lopšinė dainelė“ (rež. Juozas Miltinis, 1942 m.). Baigusi gimnaziją, pakviesta dirbti aktore.

1943–1998 m. – Panevėžio dramos teatro (nuo 1995 m. Juozo Miltinio dramos teatras) aktorė.

Per daugiau kaip penkis kūrybinius dešimtmečius teatre E. Šulgaitė sukūrė apie 120 įdomių, išskirtinių, ryškių vaidmenų. Atėjusi į teatrą, debiutavo dviem vaidmenimis spektaklyje S. Čiurlionienės „Pinigėliai“ – Normantienė ir Raudonauskienė. Sėkmingą pradžią sekė kiti išraiškingi ir svarbūs vaidmenys Juozo Miltinio statytuose spektakliuose: Gaškienė „Prieblandoje“, Ana Andrejevna „Revizoriuje“, Nastasija „Belugino vedybose“, Heda „Hedoje Gabler“, Ledi Makbet „Makbete“. Aktorė vaidino ir kitų Panevėžio dramos teatro režisierių – Vaclovo Blėdžio, Jono Aleknos, Juliaus Dautarto, Algimanto Pociūno, Sauliaus Varno spektakliuose.

Nuo 1961 m. vaidino kine. Sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų.

Vaidybai būdingas saikingas ekspresyvumas, psichologinis įtaigumas. Pripažinimą aktorei atnešė ne tik žymiausiuose Juozo Miltinio spektakliuose sukurti vaidmenys, bet ir ne viename kino ir televizijos filme įkūnytas išmintingos ir kupinos šilumos Motinos paveikslas.^[1]

Vyras – aktorius Gediminas Karka (1922–1991). Vaikai – dvyniai Andrius Karka (g. 1948) ir Kristina Karkaitė-Mazūrienė (g. 1948).

Įsimintiniausi vaidmenys teatre

1945–1989 m. Gaškienė – A. Vienuolio „Prieblandoje“, rež. Juozas Miltinis
1946 m., 1951 m. Ana Andrejevna – N. Gogolio „Revizorius“, rež. Juozas Miltinis
1949 m., 1962 m. Nastasija Petrovna – A. Ostrovskio, I. Solovjovo „Belugino vedybos“, rež. Juozas Miltinis
1954 m. Irina Nikolajevna Arkadina – A. Čechovo „Žuvėdra“, rež. Juozas Miltinis
1955 m. Sofija – M. Gorkio „Paskutinieji“, rež. Jonas Alekna
1957 m., 1972 m. Heda – H. Ibseno „Heda Gabler“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
1958 m., 1965 m. Linda – A. Millerio „Komivojažerio mirtis“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
1960 m. Marija – S. Golovanivskio „Tolimas aidas“, rež. Vaclovas Blėdis
1961 m. Ledi Makbet – W. Shakespeare’o „Makbetas“, rež. Juozas Miltinis
1963 m. Frau Fokerat – G. Hauptmanno „Vieniši žmonės“, rež. Juozas Miltinis
1965 m. Teisėja – R. Narečionio „Prieš nuosprendį“, rež. Vaclovas Blėdis
1967 m. Daktarė Matilda fon Cand – F. Dűrrenmatto „Fizikai“, rež. Juozas Miltinis
1971 m. Otilija – G. Priedės „Otilija ir jos anūkai“, rež. Vaclovas Blėdis
1982 m. Nina Ivanovna Voronkova – A. Galino „Retro“, rež. Julius Dautartas
1983 m. Kalvaitienė – V. Krėvės „Žentas“, rež. Julius Dautartas
1984 m. Hana – A. Dudajevo „Vakaras“, rež. Donatas Banionis
1987 m. Odokija – I. Drutâ „Sarta kumelė su skambalu“, rež. Julius Dautartas
1990 m. Kepelienė – Vaižganto „Nebylys“, R. Samulevičiaus inscenizacija; rež. Algimantas Pociūnas
1997 m. Galinė Dominyka – „Senojo gluosnio pasakojimai“, Vlado Dautarto novelių romano motyvais; rež. Julius Dautartas^[1]

Filmografija

1961 m. Valstietė Budrienė – „Kanonada“, rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas
1962 m. Motina – „Žingsniai naktį“, rež. Raimondas Vabalas
1963 m. Marija Rimšienė – „Vienos dienos kronika“, rež. Vytautas Žalakevičius
1965 m. Motina Lokienė – „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius
1972 m. Blindos motina – „Tadas Blinda“, rež. Balys Bratkauskas
1973 m. Juozo motina – „Laimingas laimės neradęs“, rež. Algirdas Araminas
1976 m. „Sonetų vainikas“, rež. Valerijus Rubinčikas
1976 m. Koga – „Kalavijo šešėlyje“, rež. Imants Krenbergs, Rygos KS
1976 m. Motina – „Virto ąžuolai“, rež. Gytis Lukšas
1976 m. Vainorienė („Katrė Pypkiorė“) – „Sodybų tuštėjimo metas“, rež. Almantas Grikevičius
1977 m. Rupainė – „Už stiklinių durų“, rež. Olgerds Dunkers, Rygos KS
1978 m. Jomanto motina – „Pasigailėk mūsų“, rež. Algirdas Araminas
1979 m. Luknienė – „Kaimynai“, rež. Vidmantas Bačiulis
1980 m. Motina Budrienė – „Rungtynės nuo 9 iki 9“, rež. Raimondas Vabalas
1980 m. Stanislovo motina – „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius
1982 m. Motina – „Atsiprašau“, rež. Vytautas Žalakevičius
1983 m. Motina – „Svetimos aistros“, rež. Janis Streičs, Rygos KS
1984 m. Senelė – „Sodas su vaiduokliu“, rež. Olgerds Dunkers
1985 m. Senelė Viktorija – „Elektroninė senelė“, rež. Algimantas Puipa
1986 m. Petro motina – „Petras Kurmelis“, rež. Juozas Sabolius
1986 m. Povilo motina – „Šešiolikmečiai“, rež. Raimundas Banionis
1988 m. „Gyvenimas po klevu“, rež. Kazimieras Musnickas
1988 m. Letos senelė – „Neatmenu tavo veido“, rež. Raimundas Banionis
1997 m. epizodinis vaidmuo – „Namai“, rež. Šarūnas Bartas
2004 m. Kaimietė – „Vienui vieni“, rež. Jonas Vaitkus^[2]

Įvertinimas

1960 m. LSSR nusipelniusi artistė
2001 m. Labiausiai nusipelniusi panevėžietė meno srityje^[1]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 E. Šulgaitės biografija. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2023-06-01).
↑ Šulgaitė Eugenija. Iš: Lietuvos kinematografininkai / [Sudarytoja, tekstų rengėja, redaktorė Rasa Paukštytė]. Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2017, p. 462–463. ISBN 978-9955-857-23-5.

[:0-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 E. Šulgaitės biografija. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2023-06-01).

[2] Šulgaitė Eugenija. Iš: Lietuvos kinematografininkai / [Sudarytoja, tekstų rengėja, redaktorė Rasa Paukštytė]. Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2017, p. 462–463. ISBN 978-9955-857-23-5.

[1]

[2]