Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Miltinis
Juozas Miltinis sculpture in Panevezys.jpg
Paminklas Panevėžyje
Gimė: 1907 m. rugsėjo 3 d.
Dabikinė, Mažeikių apskritis
Mirė: 1994 m. liepos 13 d. (86 metai)
Panevėžys
Tėvas: Jonas Miltinis
Motina: Uršulė Vaikasaitė
Veikla: teatro aktorius, režisierius
Commons-logo.svg Vikiteka: Juozas MiltinisVikiteka

Juozas Miltinis (1907 m. rugsėjo 3 d. Dabikinėje, Mažeikių apskritis – 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro aktorius, režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.

BiografijaKeisti

Gimė netoli Akmenės – Dabikinėje. 1913 m. šeima persikėlė gyventi į motinos gimtinę Ramoniškėje. Vaikystės vasaros prabėgo piemenaujant. 1920 m. Gyvoliuose, Grybauskų dvare įsteigtoje mokykloje pradėjo lankyti ketvirtąjį skyrių. 19221925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 19261927 m. Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1927 m. grįžo į Viekšnius, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku ir privačiai išėjo visą gimnazijos kursą. 1928 m. vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro. Čia prasidėjo pirmieji aktoriaus bandymai profesionalioje scenoje. 1928 m. pirmą kartą išėjo į sceną: statistas Džiuzepės Verdžio operoje „Aida“. 1931–1932 m. Šiaulių dramos teatro aktorius.

1932 m. birželio mėn. išvyko į Prancūziją. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, 19331936 m. mokėsi Šarlio Diuleno (Charles Dullin) vaidybos studijoje, vaidino Pathé Nathan kino studijos sukurtuose filmuose, taip pat Kapucinų bulvaro teatre. 1937 m. trumpam sugrįžo į Kauną. 1938 m., remiamas privačių asmenų, išvyko į Londoną, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos. 1938–1939 m. kaip teatro kritikas bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, dirbo mėgėjiškų teatrų konsultantu. 1938 pradėjo dirbti su Kauno Darbo rūmų teatro studiją lankiusiais jaunuoliais: Bronium Babkausku, Vaclovu Blėdžiu, Jonu Alekna, Kaziu Vitkum, Jadvyga Matulyte, Zigmu Lapinsku ir kt.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, gruodžio mėn. paskirtas naujai įsteigto Panevėžio dramos teatro „aktoriumi, su teise režisuoti“. Panevėžio dramos teatras buvo pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio teatras-studija Lietuvoje. 1940–1954 m. Panevėžio dramos teatro režisierius. 1953–1968 m. nusifilmavo penkiuose Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose. 1954 m. vasario mėn. pašalinus iš teatro, iki 1959 m. dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi. 1959–1980 m. Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius. Jo mokiniai: Jonas Alekna, Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, Gediminas Karka, Algimantas Masiulis, Stasys Petronaitis, Eugenija Šulgaitė, Kazys Vitkus, Regina Zdanavičiūtė ir kt. Buvo vienintelis Lietuvos režisierius, mokęsis Vakarų teatro mokykloje, tad sovietų valdžia ir partinė kritika jį stebėjo itin atidžiai. 1980 m. pastatęs A. de Musse „Žibintą“, Juozas Miltinis atsisveikino su teatru. Palaidotas Panevėžio Ramygalos g. kapinėse. Antkapinis paminklas sukurtas Juozo Šlivinsko ir Algimanto Mikėno. [1]

 
Ramoniškė
 
Koplytstulpis Ramoniškėje

Žymesni spektakliai iš 1940–1980 m. repertuaroKeisti

  • N. Pogodino „Sidabrinis slėnis“
  • B. Johnsono „Sukčiaus testamentas“
  • H. Ibseno „Heda Gabler“ (1957, 1972)
  • P.A. Beaumarchais „Sevilijos kirpėjas“ (1957, 1971)
  • A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis“ (1958)
  • A. Čechovo „Ivanovas“
  • Šekspyro „Makbetas“ (1961)
  • „Frankas V“ (1969, 1978)
  • M. Šolochovo „Pakelta velėna“
  • W. Borcherto „Lauke už durų“ (1966)
  • J. Grušo „Adomo Brundzos paslaptis“ (1966)
  • J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ pjesė, pervadinta „Pražūtingu apsvaigimu“ (1967)
  • B. Jonsono „Volponė“ (1971)
  • A. Strindbergo „Mirties šokis“ (1973)
  • J. Grušo „Pijus nebuvo protingas“ (1974)
  • V. Petkevičiaus "Penktas vežimo ratas" (1976)
  • V. Petkevičiaus "Dainuojantis milžinkapis" (1977)
  • Sofoklio „Edipas karalius“ (1977)
  • L. Pirandello „Henrikas IV“
  • W. Faulknerio ir A. Camus „Requiem vienuolei“ (1979)

FilmografijaKeisti

ĮvertinimasKeisti

Atminimo įamžinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

LiteratūraKeisti

  • Monologai: Miltinio gyvenimas / Tomas Sakalauskas, dail. Rimantas Dichavičius. – Vilnius: Mintis, 1981. – 228 p.: iliustr.
  • Монологи: жизнь Мильтиниса / Tomas Sakalauskas. – Vilnius: Mintis, 1987. – 261 p.
  • Juozas Miltinis: bibliografija (1932–1992) / sud. Ž. Snicorytė, dail. N. Labanauskienė, fotogr. K. Vitkus, V. Blėdis, E. Jansonas. – Panevėžys: Panevėžio miesto centrinė biblioteka: Panevėžio spaustuvė, 1993. – 58 p.: iliustr. – ISBN 9986-489-00-8
  • Juozas Miltinis: kūrybinė studija / Rūta Skendelienė. – Kaunas: Slenksčiai, 1995. – 159 p.: iliustr. – ISBN 9986-450-08-X
  • Miltinio apologija / Tomas Sakalauskas. – Vilnius: Scena, 1999. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9986-412-11-0
  • Juozo Miltinio repeticijos / Juozas Glinskis. – Vilnius: Baltos lankos, 1997–1999. – 3 kn.: iliustr. – ISBN 9986-861-10-1
  • Tikros legendos: Hokušai, Kosmauskai, Miltinis: atsiminimai / Regina Hokušaitė. – Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2002. – 68 p.: iliustr. – ISBN 9955-450-36-3
  • Tikros legendos: Hokušai, Kosmauskai, Babkauskas, Miltinis: autobiografiniai vaizdeliai / Regina Hokušaitė. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Ciklonas, 2004. – 88 p.: iliustr. – ISBN 9955-412-74-7
  • Režisieriaus Juozo Miltinio dailės kūrinių rinkinio katalogas: tapyba, grafika, skulptūra / Raimundas Klimavičius. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2004. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-01-7
  • J. Miltiniui – 100: 1907–2007: fotoalbumas / fotogr. Antanas Gylys. – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-694-33-5
  • Menininkas ir asmenybė: mokslinės konferencijos medžiaga. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 138 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-082-9

NuorodosKeisti