Gerhart Hauptmann
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gerhart Hauptmann (Gerhartas Hauptmanas; 1862 m. lapkričio 15 – 1946 birželio 6), rašytojas, svarbus vokiškai rašęs natūralizmo atstovas.
Gyvenimas
redaguotiGerhartas Hauptmanas gimė Oberzalcbrune (dabartinė Lenkija), viešbučio savininko šeimoje. Mokėsi kaimo mokykloje ir realinėje mokykloje Breslau, nuo 1878 m. balandžio ėmė mokytis žemės ūkio Lohnig dvare, o vėliau Lederose (Silezijoje).
Skulptorius ir literatas
redaguotiBūdamas 18 metų pradėjo lankyti skulptūros klasę Breslau Karališkoje meno ir amatų mokykloje. Po trumpų skulptūros studijų Breslau ir Jenoje pradėjo pirmuosius literatūrinius bandymus. Rašymui jį paskatino Ernst Haeckel ir Rudolf Eucken, kurie lankėsi Jenoje, paskaitos. Hauptmanas daug keliavo, įskaitant Ispaniją, Šveicariją ir Italiją. Jo skulptoriaus karjera Romoje 1883-4 metais žlugo. 1885 m. vedus pasiturinčią Marie Thienemann (1860–1914), kuri buvo viena iš penkių Drezdeno prekybininko Berthold Thienemann dukterų, Hauptmano finansinės problemos dingo. Nuo to laiko jis galėjo dirbti kaip laisvas rašytojas. Hauptmanas su savo žmona persikėlė į Berlyną, kur bendravo su daugeliu modernizmo menininkų, pvz., Arno Holz.
Menininko karjera
redaguotiPirmuosiuose savo įvairių žanrų darbuose intensyviai naudojo natūralizmą, pvz., novelė Bahnwärter Thiel, pjesės Vor Sonnenaufgang („Prieš auštant“) ir Die Weber („Audėjai“). Jo pirmoji pjesė Vor Sonnenaufgang (1889) laikoma vienu iš pagrindinių natūralizmo kūrinių; čia vaizduojamas moralinis valstiečių šeimos nuosmukis, kai jai staiga pavyksta praturtėti, nes jų žemėje atrandama anglis. Su šiuo kūriniu jis akimirksniu išgarsėjo, nes pjesės pastatymas sukėlė vieną didžiausių skandalų vokiečių teatro istorijoje.
Vėliau nuo natūralizmo pamažu tolo, kūryboje atsirado romantinių elementų. Žlugus pirmajai santuokai, 1904 m. jis vedė antrąkart. Antroji žmona buvo aktorė Margarete Marschalk (1875–1957), jaunesnioji jo draugo kompozitoriaus Max Marschalk, kūrusio muziką kai kurioms Hauptmano dramoms, sesuo. Ją Hauptmanas buvo įsimylėjęs jau 1893 m. ir nuo 1900 m., dar tebebūdamas vedęs Marie Thienemann, su Margarete Marschalk turėjo sūnų Benvenuto. Antrajai žmonai jis jau 1900 m. ėmėsi statyti namą „Haus Wiesenstein“ Agnetendorfe.
Tragikomedijoje Die Ratten (Žiurkės), dramoje Rose Bernd ir komedijoje Der Biberpelz („Bebro kailis“) vėl grįžo prie socialinės kritikos. 1912 m. Hauptmanas tapo Nobelio literatūros premijos laureatu, nepaisant to, kad testamente Nobelis buvo nurodęs premiją skirti tik idealistiniams kūriniams.
Vėlyvasis laikotarpis
redaguoti1918 m. kartu su daugeliu kitų menininkų aktyviai dalyvavo kuriant Veimaro respubliką. 1933 m. iš viešojo gyvenimo pasitraukė. Mirė 1946 m. Agnetendorfe, Silezijoje.