Edward Passendorfer

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Edvardas Pasendorferis (lenk. Edward Passendorfer; 1894 m. sausio 13 d. Vadovicės Gurnėje – 1984 m. rugpjūčio 10 d. Varšuvoje) – lenkų geologas. Kurį laiką gyveno ir dirbo Vilniuje.

Biografija

1912 m. baigė gimnaziją Krokuvoje ir su pertraukomis pradėjo studijuoti geologiją su paleontologija. Geologijos studijas baigė ir habilituoto daktaro laipsnį įgijo Jogailos universitete Krokuvoje pas Vladislavą Szajnochą. Tobulinosi Paryžiuje, Grenoblyje ir Ženevoje. Lozanoje pas M. Lužoną, kaip ir M. Limanovskis.

1919–1930 m. dirbo vienu metu Varšuvos geologijos institute ir skaitė paskaitas Krokuvoje. Tyrė mezozojaus geologiją ir pleistoceno nuogulas. 1925 m. vykdė paleontologinius tyrimus Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 1930–1934 m. buvo profesoriaus pavaduotojas Poznanėje, skaitė paskaitas mokytojų seminarijoje Myslovicėse ir gimnazijoje Silezijos Semianovicuose.

Vilniuje

1936 m. tapo Stepono Batoro universiteto Geologijos katedros vedėju, perėmęs ją iš M. Limanovskio, pavadavusio pasitraukusį B. Rydzevskį. Katedrai vadovavo iki ją 1939 m. ir perdavė ją J. Dalinkevičiui, kai Vilniaus kraštas perėjo Lietuvai.

Tyrinėjo Vilniaus miesto ir jo apylinkių geologiją ir geomorfologiją. Vadovavo ir organizavo viešas paskaitas apie Tatrus, Pohalę, Sileziją ir Vilniaus krašto gamtines sąlygas. Palaikė B. Rydzevskio užmegztus geologijos srities ryšius su aukštosiomis ir vidurinėmis mokyklomis. Sudarė geologijos programą licėjams.

E. Passendorferio pagalbininke buvo L. Matviejeva.

Savo tyrimų medžiagos, kurią sukaupė dirbdamas Stepono Batoro universitete, iki karo nesuskubo paskelbti. Liko neišspausdintas originalus Vilniaus ir jo apylinkių kvartero geologinis žemėlapis, kuriuo vėliau naudojosi L. Petrulis, A. Basalykas ir kt.

Pasižymėjo kaip stropus, uolus ir įžymus tyrinėtojas, taikęs paleontologijos metodus. Jam vadovaujant Geologijos katedra sutvirtėjo, nes E. Pasendorferis buvo plačių interesų, geras mokslo organizatorius ir pedagogas. Greitai įsitraukė į Vilniaus kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą.

Karą praleido Vilniuje. Iki 1944 m. dirbo Geologijos tarnyboje, vėliau organizavo Geologijos institutą. Dalyvavo mokytojaujant pogrindinėje gimnazijoje.

Torunėje

Po karo išvyko į Torunę, kur universitete dirbo Matematikos ir Gamtos padalinio prodekanu (1945–1947 m. ir dekanu (1947–1948 m.). 1945–1952 m. vadovavo Geologijos katedrai, ir trumpą laiką Paleontologijos katedrai.

1951 m. su bendradarbiais persikėlė vadovauti iki 1954 m. į naujai steigiamą Geologinę katedrą Varšuvos universitete, ten taip pat iki 1964 m. dekanavo. Mokslų akademijoje taip pat vadovavo paleozojaus ir mezozojaus, bei stratigrafiniams tyrimams. Daug nuveikė tyrinėdamas Tatrus ir Šventojo Kryžiaus kalnus. Priklausė Pamario alpinistų klubui Torunėje.

Literatūra

• Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
• Kalembka, S., (red.), 2006.Pracownicy nauki i dydaktyki Uniwersytetu Mikołaja Kopernika 1945–2004. Materiały do biografii. Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, Toruń. psl., 528.