Geomorfologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Geomorfologija – mokslas apie Žemės reljefo formas, jų susidarymo ir vystymosi dėsningumus. Taip pat tai mokslas apie procesus, sukūrusius reljefą.

Žemės reljefo modelis

Cono de Arita, Saltos (Argentina)

Žemės reljefas keitėsi dėl įvairių procesų. Šiuos procesus galima suskirstyti į tris grupes: endogeninai, egzogeniniai ir antropogeniniai procesai. Egzogeniniai procesai:

• vėjo veikla,
• upių, ežerų vandens veikla,
• okeanų vandens veikla,
• požeminio vandens veikla
• įšalo veikla

Endogeniniai procesai:

• magmatizmas
  • efuzinis magmatizmas
  • intruzinis magmatizmas
• tektoniniai Žemės plutos judesiai
• metamorfizmas

Antropogeniai procesai:

• kalnakasyba
• hidrotechninių įrenginių statyba
• pramonės veikla

XX a. geomorfologijos mokslo objektu tapo kitų planetų reljefo formos. Geomorfologai stengiasi suprasti ir paiškinti procesus, sukūrusius kitų planetų paviršių.

Taksonomija

Skirtingi procesai dominuoja skirtingu laiku ir mastu. Tam, kad būtų galima atskirti mastą, geomorfologai naudoja šią taksonominę skalę:

• 1 lygis – kontinentas, vandenynas, klimatinė zona (~10 000 000 km²)
• 2 lygis – skydas, pvz., Baltijos skydas, kalnynas (~~1 000 000 km²)
• 3 lygis – izoliuota jūra, Sahelis (~100 000 km²)
• 4 lygis – masyvas (~10 000 km²)
• 5 lygis – upės slėnis (~1 000 km²)
• 6 lygis – kalnas, vulkanas (~100 km²)
• 7 lygis – kalno šlaitas, estuarija (~10 km²)
• 8 lygis – griova, raguva (~1 km²)
• 9 lygis – metro dydžio dariniai.

Šis suskirstymas yra sąlyginis ir atskirais atvejais gali kisti.