Donatas Malinauskas

Donatas Malinauskas
Gimė 1869 m. kovo 7 d.
Rusija Krėslaukis, Rusijos imperija
Mirė 1942 m. lapkričio 30 d. (73 metai)
Rusija Bijskas, Altajaus kraštas
Tėvas Mykolas Malinauskas
Motina Elena Malinauskienė-Tanskytė
Veikla visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas
Alma mater Taboro žemės ūkio akademija
Vikiteka Donatas Malinauskas

Donatas Malinauskas (1869 m. kovo 7 d. Krėslaukyje, dab. Latvija – 1942 m. lapkričio 30 d. tremtyje, Bijske, Altajaus kraštas) – visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.

Atminimo lenta Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

Biografija

redaguoti

Tėvai – dvarininkai, bajorai, tėvas Mykolas – Rusijos imperijos kariuomenės pulkininkas. Lietuvybės dvasios įgavo iš motinos, kuriai įtakos turėjo jos dėdė, Adomo Mickevičiaus mokinys ir Lietuvos patriotas Bernardas Kęstutis Gediminas iš Alovės.

Mokėsi Vilniuje, Minske, vėliau Galicijoje, 1890 m. įstojo į Taboro žemės ūkio akademiją Čekijoje. Dalyvavo Jaunačekių judėjime, pažangių slavų jaunimo suvažiavime Prahoje.[1]

Baigęs agronomijos mokslus grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Duodavo S. Šlamui pinigų lietuviškoms knygoms pirkti.

Žandarų užverbuotas agentas Pranas Petruševičius savo 1900 m. spalio 19 d. pranešime Vilniaus gubernijos žandarų valdybai rašė, kad Donatas Malinauskas palaikė ryšius su Jiezno klebonu Mykolu Masiuliu, Butrimonių klebonu Kazimieru Daukša, Valkininkų klebonu Povilu Kuolu, Dusmenų – Kazimieru Valentinu, Žaslių – Kazimieru Kybeliu, Žaslių vikaru Benediktu Krištaponiu. Šie asmenys dalyvaudavo susitikimuose, kuriuos agentas pavadino literatiškais pasikalbėjimais. Susitikimai vykdavo pas Donatą Malinauską arba pas vieną iš kunigų. Šio ratelio nariai lietuviškos spaudos gaudavo iš Stakliškių parapijos knygnešio (pavardė nežinoma) ir iš Suvalkijos knygnešių.

Gyvendamas Vilniuje, susipažino su Andriumi Domaševičiumi, Povilu Matulioniu. Iš anksčiau buvo pažįstamas su kunigu Juozu Ambraziejumi ir Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu. Priklausė draugijai „Dvylika Vilniaus apaštalų“. Tvarkė slaptą šios organizacijos banką, skyrė lėšų lietuviškoms brošiūroms, proklamacijoms, laikraščiams spausdinti ir knygoms platinti.

Rūpinosi lietuviškų knygų ir laikraščių gabenimu į Vilnių. Atkakliai gynė lietuviškus reikalus. Tuo metu pagrindinė Donato Malinausko veiklos kryptis – iškovoti lietuviams bažnyčią Vilniuje. Padėjo organizuoti Didįjį Vilniaus Seimą 1905 m., jame dalyvavo. Kartu su dr. Jonu Basanavičiumi 1906 m. parengė memorandumą popiežiui Šv. Pijui X dėl lenkų kalbos lietuvių bažnyčiose.

Lietuvių mokslo draugijos narys. Nepriklausomybės metais dirbo užsienio reikalų ministerijoje. 1939 m. Alvito dvarą gavo iš Vyriausybės ir persikėlė į jį.[2]

1941 m. birželio 14 d. iš Alvito dvaro (Vilkaviškio apskritis) ištremtas į Sibirą. Mirė tremtyje. 1993 m. birželio 14 d. palaikai perlaidoti Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.

Atminimo įamžinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 353–355 p.
  2. Donatas Malinauskas. Lietuvos Seimas
  3. „LIETUVOS FILATELIJA. 1999 metu Lietuvos pašto ženklai“. filatelija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2009-05-29. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.

Literatūra

redaguoti
  • Raimundas Lopata. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas. Vilnius: Voruta, 1997.
  • Viktoras Jencius-Butautas. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas. Trakai: Voruta, 2011.

Nuorodos

redaguoti