Biržų Saulės gimnazija

56°11′49″š. pl. 24°45′18″r. ilg. / 56.197024°š. pl. 24.755036°r. ilg. / 56.197024; 24.755036

Biržų Saulės gimnazija
Biržų Saulės gimnazija herbas
Biržų Saulės gimnazija herbas
Biržų Saulės gimnazija
Adresas Vytauto g. 32, Biržai
Direktorius(-ė) {{{direktorė}}}
Mokinių skaičius 368
Įkūrimo data 1918
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų {{{laidos}}}
Pedagogų skaičius 43

Biržų Saulės gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Biržuose, Vytauto g. 62, vykdanti vidurinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190546110.

Istorija redaguoti

„Saulės“ gimnazija įkurta 1917 m. lapkričio 20 d. „Saulės“ draugijos rūpesčiu. Patalpos buvo nuomojamos, nepritaikytos mokymui. Dauguma jų buvo Dirvono (dabar Vytauto) gatvėje. 1931 m. pastatyti nauji gimnazijos rūmai (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Gimnazijoje veikė skautų, ateitininkų, literatūros mėgėjų, fizikų elektronikų lavinimosi kuopelės. Kasmet gimnazija surengdavo po 2-3 viešus vakarus, pavasariais rengė sporto šventes, šeštadieniais – literatūrinius vakarus, atskirų klasių pasilinksminimus su meninėmis programomis, turėjo dūdų orkestrą, žiemomis įsirengdavo savo čiuožyklą.

1960 m. prie mokomojo pastato buvo pastatytas mūrinis 3 aukštų 300 vietų bendrabutis, o 1974 m. – priestatas, sujungęs mokomąjį ir gyvenamąjį pastatus.

19921993 m. mokykla pradėta reorganizuoti į gimnaziją: įdiegta kabinetinė sistema, švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinti profilinio mokymo ir sustiprinto dalykų mokymo planai, įrengta skaitykla, išplėsti ryšiai su šalies aukštosiomis mokyklomis, atskirtos 5-8 klasės. 1998 m. mokyklai vėl suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji keturmetė gimnazija Lietuvoje. 2001 m. vasarą renovuotas visas pastatas – pakeisti langai, stogas, šilumos mazgas, apšiltintas pastatas, perdažytas fasadas.

Šiuo metu gimnazijoje mokosi 467 mokiniai iš viso Biržų rajono. Dirba 37 pedagogai, iš kurių 4 % mokytojai ekspertai 53 % – mokytojai metodininkai, 14 % – vyresnieji mokytojai 13 % – mokytojai. Darnaus viso kolektyvo darbo dėka gimnazistai iškovoja puikių laimėjimų olimpiadose ir konkursuose.

Pavadinimų kaita redaguoti

  • 1917–1919 m. – Biržų „Saulės“ gimnazija;
  • 1919–1934 m. – Biržų valstybinė gimnazija;
  • 1934–1940 m. – Biržų Antano Smetonos valstybinė gimnazija;
  • 1940–1941 m. – Biržų Juliaus Janonio vardo mokykla;
  • 1941–1949 m. – Biržų valstybinė gimnazija;
  • 1949–1956 m. – Biržų 1-oji vidurinė mokykla;
  • 1956–1959 m. – Biržų J. Janonio vidurinė mokykla;
  • 1959–1990 m. – Biržų J. Janonio vidurinė internatinė mokykla;
  • 1990–1994 m. – Biržų 4-oji vidurinė mokykla;
  • 1995–1998 m. – Biržų „Saulės“ vidurinė mokykla;
  • Nuo 1998 m. Biržų „Saulės“ gimnazija.

Mokyklos direktoriai redaguoti

1917–1919 m. – Edita Linkevičiūtė-Skubalienė,
1919 m. – Petras Šernas,
1919–1924 m. – Vilius Grytė,
1924–1930 m. – Matas Krikščiūnas,
1930–1936 m. – Antanas Juška
1936–1940 m. – Juozas Vosylius,
1940–1941 m. – Juozas Vaitiekūnas,
1941–1944 m. – Stasys Rudys,
1944–1949 m. – Stasys Tamonis,
1949–1950 m. – Jonas Repšys,
1950–1951 m. – Liudomiras Nastopka,
1951–1958 m. – Jonas Repšys,
1958–1961 m. – Algimantas Baublys,
1961–1983 m. – Jonas Repšys,
1983–1996 m. – Alfonsas Kirkilas,
1997–2021 m. – Dainius Korsakas.
2022-dabar Marius Skardžius

Mokytojai redaguoti

1921–1922 m. – Jonas Šliūpas,
1923–1951 m. – Vytautas Didžiulis,
1927–1928 m. – muzikos mokytojas Apolinaras Likerauskas,
1931?–1940? – ?? Vajega, Biržų gimnazijos lietuvių literatūros mokytojas, išugdęs žymių kultūros žmonių (B. Krivicką, M. Indriliūną, mons. K. Vasiliauską, E. Matuzevičių)
1929–1944 m. – Bronius Krivickas.
nuo 2002 m. Povilas Gasiulis

Mokiniai redaguoti

Buvę mokyklos mokiniai – garsūs, žinomi visoje Lietuvoje menininkai, mokslininkai, poetai, dvasininkai, gydytojai, mokytojai, sportininkai ir kitų profesijų žmonės:

Irena Aleksiūnaitė-Garastienė
Vytautas Bimba
Konstantinas Bogdanas
Bernardas Brazdžionis
Bronislovas Brazdžius
Vytautas Brėdikis
Kostas Burbulys
Vytautas Čepas
Jonas Dagys
Adomas Dagys
Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė
Paulius Drevinis
Vladas Garastas
Alfonsas Gučas
Mamertas Indriliūnas
Vladislovas Ivaška
Alfonsas Jakubėnas
Kazys Jakubėnas
Vladas Jakubėnas
Ksaveras Kairys
Jonas Kalvanas
Alma Karosaitė
Juozas Keliuotis
Halina Korsakienė
Vytautas Kubilius
Antanas Kučas
Birutė Kugevičienė
Petras Lapienė
Česlovas Masaitis
Eugenijus Matuzevičius
Leonardas Matuzevičius
Jonas Mekas
Jokūbas Mozūra
Jonas Mozūra
Jonas Pipynė
Petras Rauduvė
Bronius Sidauga
Petras Skodžius
Vladas Skuja
Kostas Snarskis-Žvaigždulis
Antanas Sprindys
Vaidotas Spudas
Gediminas Šukys
Matas Tamonis
Irena Trečiokaitė-Žebenkienė
Vytautas Trečiokas
Antanas Trimakas
Kazimieras Vasiliauskas
Petras Visockis
Petras Vainauskas
Petras Zablockas

Baigė aukso medaliu redaguoti

Viktorija Emilija Valuntaitė
Jonas Variakojis

Baigė sidabro medaliu redaguoti

  • 1947 m. Jokūbas Sklenys;
  • 1948 m. Emilija Stipinytė.
Voldemaras Klyvis
  • 1950 m. Vilgelmas Plepys.
Augustinas Kubilius
Algirdas Vileišis
Irta Stakionytė
Jadvyga Kubiliūtė
Romualdas Šilas
Emilija Eidukaitė
Emilis Suveizdis
Albertas Gužauskas
Vita-Silesija Januškevičiūtė
Marijona Trimbelytė
Liucija Jurėnaitė
  • 1954 m. Vanda Yčaitė;
Povilas-Algimantas Jašinskas.

Nuorodos redaguoti