Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Halina Korsakienė
Gimė: 1910 m. rugpjūčio 30 d.
Maliutinka, Kijevo gubernija
Mirė: 2003 m. kovo 14 d. (92 metai)
Vilnius
Tėvas: Petras Nastopka
Motina: Elena Elvyra Cumftaitė-Nastopkienė
Sutuoktinis(-ė): Kostas Korsakas
Vaikai:

Ingrida Korsakaitė

Veikla: rašytoja, vertėja, visuomenės veikėja
Alma mater: 1939 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Halina Nastopkaitė-Korsakienė (1910 m. rugpjūčio 30 d. Maliutinkoje, Kijevo gubernija, Ukraina – 2003 m. kovo 14 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytoja, vertėja, visuomenės veikėja.

Turinys

BiografijaKeisti

Tėvas kilęs iš Rinkuškių kaimo, baigė Dorpato veterinarijos institutą, dirbo Goryje, Vidurinėje Azijoje, Tbilisyje, Ukrainoje. Motina, Martyno Cumfto duktė, baigė Mintaujos gimnaziją, mokytojavo. 1918 m. šeima grįžo į Lietuvą.

19211925 m. mokėsi Biržų gimnazijoje, 1925–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 19381940 m. ir 19411943 m. Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Kauno gimnazijų mokytoja. 1940–1941 m. dirbo Kauno radiofone, 19441945 m. Mažosios Lietuvos radijo komitete. Nuo 1945 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Palaidota Antakalnio kapinėse. [1][2]

KūrybaKeisti

Apsakymų rinkinyje „Gimtajame mieste“ (1949 m.) vyrauja klasinis politinis žmogaus traktavimas. Apysakoje „Gyveniman išėjus“ (1955 m.), apsakymų rinkinyje „Neapšviestoji mėnulio pusė“ (1969 m.) vaizduojamos inteligentų psichologinių išgyvenimų kolizijos. Romane „Laikinoji sostinė“ (1961 m.) aprašyta XX a. ketvirtojo dešimtmečio studentijos idėjinė diferenciacija, pagrindinės herojės kelias į marksistiškai galvojančių inteligentų gretas. Apysakoje „Išpažintis po penkiasdešimties metų“ (1979 m.) vaizduojamas vienos gimnazijos abiturientų susitikimas, būdingas vaizdo plastiškumas, pasakojimo emocingumas.

Memuarinėse knygose „Susitikimai“ (1977 m.), „Veidai ir likimai“ (1982 m.), „Sugrįžusi praeitis“ (1985 m.) atsiskleidžia Petras Cvirka, Vincas Krėvė, Salomėja Nėris, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga ir kiti rašytojai. Knygoje „Namas, kuriame gyvenome“ (1991 m.) sukurtas Kosto Korsako portretas, atskleidžiama istorinio ir kultūrinio gyvenimo detalių. Parašė knygų vaikams. Jos kūrinių išversta į gruzinų, kinų, rusų, ukrainiečių ir kitas kalbas. [3][4][5]

Pirmieji vertimai pasirodė spaudoje 1932 m. Išvertė Stepono Žeromskio romaną „Ištikimoji upė“ (1936 m.), Augusto Gailito novelių romaną „Tomas Nipernadis“ (1938 m.). Tarp jos verstų autorių Antonas Čechovas, Ilja Erenburgas, Maksimas Gorkis, Michailas Šolochovas, Aleksejus Tolstojus ir kti.

BibliografijaKeisti

  • Gimtajam mieste: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949.
  • Dovana: apsakymai vaikams. – Vilnius, 1950.
  • Klasės garbė: apysaka ir apsakymai vaikams. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1952. – 82 p.
  • Gyveniman išėjus: apysaka. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 238 p.
  • Laikinoji sostinė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1961. – 482 p.
  • Neapšviestoji mėnulio pusė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969. – 221 p.
  • Susitikimai: įspūdžiai ir mintys: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 379 p.
  • Išpažintis po penkiasdešimties metų: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1979. – 118 p.
  • Raštai (T.1: Laikinoji sostinė, T.2: Gimtosios žemės kvapas, T.3: Veidai ir likimai). – Vilnius: Vaga, 1980–1982.
  • Gimtosios žemės kvapas: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Vaga, 1981. – 529 p.
  • Sugrįžusi praeitis: autentiški pasakojimai ir portretai. – Vilnius: Vaga, 1985. – 266 p.
  • Namas, kuriame gyvenome: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1991. – 300 p.

ĮvertinimasKeisti

  • 1970 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja

ŠaltiniaiKeisti

  1. Halinos Korsakienės-Nastopkaitės šimtmetis, 2010-10-15
  2. Petras Bražėnas. Halina Korsakienė // Literatūra ir menas, 2003-03-21
  3. Halina Korsakienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 375 psl.
  4. Rimantas Glinskis. Halina Korsakienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 629 psl.
  5. http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1175&-find=