Dinastija
Dinastija (gr. dynasteia „valdžia, viešpatavimas") – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, seka. Kai kuriose šalyse, turinčiose senas monarchijos tradicijas, ypač, kai dinastijos suskilusios į kelias šeimas, pagrindinė dinastija vadinama gimine.
Istorija Keisti
Pirmosios dinastijos atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito viduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas – valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminės įpėdinis. Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ją nutraukia revoliucijos, perversmai.[1]
Žymesniosios dinastijos Keisti
- Prancūzija – Anžu namai, Valua, Burbonai, Bonapartai
- Rusija – Riurikovičiai, Godunovai, Romanovai,
- Austrija – Babenbergai, Habsburgai,
- Lenkija – Piastai, Jogailaičiai,
- Lietuva – Gediminaičiai,
- Švedija – Vazos, Bernadotai,
- Didžioji Britanija – Plantagenetai, Vindzorai
- Vokietija, Prūsija – Hohencolernai
- Turkija - Osmanai
Kitos dinastijos Keisti
Šaltiniai Keisti
- ↑ Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.