Asavas (arba Drobiškių ežeras) – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajono pietvakariuose, apie 5,5 km į šiaurės rytus nuo Salako.

Asavas
Asavas nuo šiaurinės pusės stovyklaviečių
Asavas nuo šiaurinės pusės stovyklaviečių
Asavas nuo šiaurinės pusės stovyklaviečių
Vieta Zarasų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 2,061 km²
Kranto linijos ilgis 10,51 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 4,2 m
Didžiausias gylis 6,9 m
Įteka Šventoji, As-1, 6 bevardžiai upeliai
Išteka Šventoji
Žemėlapis rodantis vietą.
Asavas
Koordinatės 55°37′26.92″ š. pl. 26°11′49.3″ r. ilg. / 55.6241444°š. pl. 26.197028°r. ilg. / 55.6241444; 26.197028

Ilgis vakarų-rytų kryptimi 3,35 km, plotis iki 1,15 km. Altitudė 148,7 m. Gylis siekia 6,9 m. Ežero dubuo išgulėtas negyvojo ledo luisto. Krantai statūs, iki 10 m aukščio, pietvakariuose ir pietuose žemi, pelkėti (Grybiškės Salų pelkė). Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 2,67 ha (2,62 ha ir 0,05 ha). Dugną dengia daugiausia dumblas, rytiniai ir šiauriniai atabradai padengti smėliu ir žvirgždu. Iš šiaurės ir rytų ežerą supa Tumiškės miškas, pietryčiuose – Gintėnų miškas, pietinė pakrantė taip pat miškinga. Asavas vakaruose protaka jungiasi su Asavėlio ežeru. Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą (2019 m.), Asavėlis laikomas Asavo ežero dalimi (abiejų kodas 12230015). Iš rytų į vakarus prateka Šventosios upė.

Ežere sugaunama 10 žuvų rūšių: kuojos, ešeriai, lydekos, plakiai, karšiai, raudės, meknės, lynai, karosai, pūgžliai.

Prie Asavo ežero įsikūrę Grybiškių, Drobiškių [1] ir Gaideliškių kaimai. Prie ežero veikia kaimo turizmo sodyba, yra stovyklaviečių. Pietrytine pakrante eina kelias  5306  ZarasaiKopūstinėTumiškėSalakas .

Vandenvardis Ãsavas neaiškios kilmės. Bandoma sieti su bltr. асавец 'subrukta žemė ant kranto; drebulynas', асавок 'jaunas tankus drebulynas, beržynas'.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Rimvydas KunskasAsavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 109
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 48