Algimantas Grigelis
| Algimantas Grigelis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1931 m. gegužės 11 d. Kaunas |
| Veikla | mokslininkas geologas, mineralogas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Alma mater | 1954 m. Vilniaus universitetas |
Algimantas Grigelis (g. 1931 m. gegužės 11 d. Kaune) – Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija redaguoti
1938–1949 m. mokėsi Utenos 2-oje berniukų gimnazijoje. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Geologijos skyrių, gavo hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos diplomą. 1954–1957 m. mokėsi Baltarusijos valstybinio universiteto aspirantūroje (mikropaleontologija).
1957 m. VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros asistentas. 1958 m. apgynė geologijos-mineralogijos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota gamtos mokslų daktaru) disertaciją. 1958–1960 m. Lietuvos geologijos valdybos laboratorijos vedėjas ir ekspedicijos vyriausiasis geologas. 1960–1963 m. Lietuvos geologijos instituto mokslinis bendradarbis, 1963–1977 m. instituto direktorius. 1966 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas (paleontologija ir stratigrafija). 1977–2001 m. skyriaus ir Regioninės geologijos sektoriaus vadovas. 1981 m. apgynė geologijos-mineralogijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto gamtos mokslų daktaro) disertaciją.[1] 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos narys-korespondentas. Nuo 1994 m. VU profesorius. Nuo 1997 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geomokslų sekcijos pirmininkas. Nuo 2001 m. birželio 1 d. visuomeninis mokslo darbuotojas (pensijoje).
Nuo 1990 m. Lietuvos geologų sąjungos, nuo 1995 m. Švedijos geologų sąjungos narys. Nuo 1992 m. Lietuvos nacionalinio geologų komiteto pirmininkas. Nuo 1993 m. Tarptautinio metraščio „Baltica“ atsakingasis redaktorius ir leidėjas. Nuo 1993 m. Europos paleontologų asociacijos narys. 1969–1993 m. Pabaltijo stratigrafijos komisijos, 1993–1994 m. Baltijos stratigrafijos asociacijos pirmininkas.
Tarptautinių geologų kongresų dalyvis: 1968 m. – Praha; 1984 m. – Maskva; 1996 m. – Pekinas; 2000 m. – Rio de Žaneiras; 2004 m. – Florencija.
Mokslinė veikla redaguoti
Ištyrė Lietuvos ir Kaliningrado srities juros sistemos foraminiferus, jų filogenezę, sukūrė zoninę stratigrafijos schemą, foraminiferų zonų analizės metodiką, jų sistematiką, parengė borealinės paleozoogeografijos srities juros sistemos foraminiferinių zonų koreliaciją, nustatė jų chronostratigrafinę seką. Tyrė ir aprašė Kaliningrado srities juros, kreidos ir paleogeno sistemos gręžinius, įtraukė į šių sistemų stratigrafiją naujų lietuviškų vardų. Tyrė Baltijos jūros prekvartero geologiją, jos sandarą ir raidą. Parašė 22 knygas, iš jų 9 autorinės monografijos, 450 kitų mokslo darbų.[2] Jo vardu pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis) ir kelios rūšys.
Mokslinės ekspedicijos: 1960–1999 m. – Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Centrinė Rusija, Timanas-Pečiora, Kaukazas, Subpoliarinis Uralas, Taimyras – Šiaurės Sibiras, Krymas, Čekija, Moldova, Danija, Švedija, Baltijos jūra. Dirbo mokslinį darbą 1986–1989 m. – Damaske, (Sirijos Geologijos ir mineralinių resursų ministerija), 1990–1991 m. – Dartmute, (Kanados Bedfordo okeanologijos institutas), 1994–1998 m. – Stokholme, (Švedijos gamtos istorijos muziejus).[3]
Bibliografija redaguoti
- Baltijos regiono ir Baltijos jūros geologijos žemėlapiai, vienas autorių ir redaktorius, 1980–1998 m.
- Pietvakarių Pabaltijo juros sistemos foraminiferai, monografija, 1985 m.
- Pabaltijo juros sistemos stratigrafija foraminiferų duomenimis, monografija, 1985 m.
- Tetiso (Rytinio Viduržemio) juros sistemos zonų stratigrafija ir foraminiferai (Zonal stratigraphy and foraminifera of the Tethyan Jurassic (Eastern Mediterranean), monografija, su kitais, 1996 m.
- Rytų Europos platformos šiaurės vakarinės dalies juros sistemos geologija ir foraminiferų faunos (Jurassic geology and foraminiferai faunas in the NW part of the East European Platform), monografija, su E. Norlingu, 1999 m.
- Pabaltijo respublikų geologija, su kitais, 1982 m.
- Baltijos jūros geologija ir geomorfologija, su kitais, 1997 m.
- Lietuvos geologija, su kitais, 1994 m.; Lietuvos mokslo premija 1997 m.
- Lietuvos mokslas. Geomokslai, 1999 m.
- Utenos gimnazija pokario verpetuose, su kitais, 2000 m.
- Lietuvos geologijos institutas 1941–2001, su kitais, 2001 m.
- Lietuvos stratigrafijos vadovas, su kitais, 2002 m.
- Ignotas Domeika 1802–1889. Gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą, su kitais, 2002 m.
- Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga. – Vilnius-Neringa: Utenos Indra, 2007. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-51-5
- Akademikas Vytautas Gudelis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011. – 367 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-565-9
Įvertinimas redaguoti
- 1965 m. LSSR AT Prezidiumo garbės raštas
- 1973 m. Lenkijos valstybinio geologijos instituto Karolio Bohdanovičiaus medalis
- 1979 m. SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos aukso medalis
- 1984 m. SSRS valstybinė mokslo ir technikos premija (su kitais) už Pabaltijo regiono geologinius žemėlapius ir monografiją
- 1988 m. Maskvos gamtos tyrėjų draugijos garbės diplomas;
- 1996 m. Lietuvos mokslo premija už monografiją „Lietuvos geologija“
- 2001 m. Lietuvos mokslų akademijos akademiko Juozo Dalinkevičiaus vardinė premija
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algimantas Grigelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 662
- ↑ Algimantas Grigelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 165 psl.
- ↑ http://lma.lt/intranetas/index.php?m=profile&user=1700 Archyvuota kopija 2011-12-23 iš Wayback Machine projekto.