Vytautas Gudelis
| Vytautas Gudelis | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. liepos 13 d. Kaunas |
| Mirė | 2007 m. liepos 17 d. (84 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Kazys Gudelis |
| Sutuoktinis (-ė) | Romana Paulauskaitė |
| Vaikai | Džiuljeta Gudelytė-Raudonienė, Audrius Gudelis |
| Veikla | mokslininkas geologas, geografas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Alma mater | 1947 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Gudelis (1923 m. liepos 13 d. Kaune – 2007 m. liepos 17 d. Vilniuje) – Lietuvos mokslininkas geologas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras.
Biografija redaguoti
1933–1941 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Mokydamasis domėjosi tolimų kraštų ir jūrų pažinimu, neištirtais egzotiškais kraštais. Baigęs gimnaziją 1941 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos-matematikos fakulteto geologijos ir geografijos skyrių, pasirinkęs geologijos specialybę. 1947 m. baigė universitetą ir gavo fizinės geografijos specialybės diplomą. Diplominis darbas buvo parašytas apie Pabaltijo glaciodinamiką vėlyvajame pleistocene.
1947–1957 m. dėstė Vilniaus universiteto Geologijos katedroje. 1950 m. apkaltinus nacionalizmu atleistas iš universiteto. Daugeliui žymių mokslininkų užtarus, universitete liko antraeilininku ir buvo priimtas į Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutą moksliniu sekretorium. Nuo 1948 m. pradėjo rinkti medžiagą apie Lietuvos pajūrį. 1951 m. išvyko į ekspediciją tirti Kuršių marių. 1953 m. parašė disertaciją apie Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūrio geologiją ir paleogeografiją, už tai 1964 m. pirmasis Lietuvoje gavo geologijos ir mineralogijos kandidato mokslinį laipsnį.
Geologijos ir geografijos institute vadovavo fizinės geografijos ir mineralinių žaliavų sektoriams, organizavo mokslinių darbų leidybą, kūrė naujų tyrimų kryptis, naujus mokslo padalinius, vadovavo aspirantams, kartu su kitais atgaivino Lietuvos geografų draugiją. Lietuvos geologų ir geografų darbai jo pastangų dėka tapo plačiau žinomi ir Vakaruose, ir Rytuose. 1963 m. Geologijos institutas buvo atskirtas nuo Mokslų akademijos, tačiau liko dirbti geografijos skyriuje, kuris buvo paliktas Mokslų akademijoje. Tolesnė veikla buvo susijusi su šia mokslo struktūra, jai atstovavo, vadovavo, ruošė kadrus. 1968 m. parašė daktaro disertaciją, kurią apgynus Maskvoje, Geografijos institute buvo suteiktas geografijos mokslų daktaro laipsnis. 1969 m. suteiktas profesoriaus vardas, o 1980 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.[1]
Mokslinė veikla redaguoti
Jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje pradėjo ir organizavo Baltijos jūros geologijos, eolodinamikos ir neote komitetonikos tyrimus. Pagrindinės tyrimų sferos buvo Lietuvos holoceno paleogeografija, iš dalies stratigrafija, geomorologija, ypač glaciogeomorfologija. Didžiausią dalį iš 700 publikacijų paskyrė Baltijos jūros ir Lietuvos pajūrio, Kuršių nerijos ir Kuršių marių geologijos ir paleogeografijos klausimams. Sukūrė žinomą pasaulyje lietuvišką jūrų krantotyros mokyklą. Sudarė pirmuosius Baltijos šalių neotektoninius žemėlapius, t. p. Kuršių marių nuosėdų ir Baltijos jūros dugno reljefo žemėlapius, Lietuvos holoceno stratigrafinę ir paleogeografinę schemas. Atliko Baltijos jūros krantų morfogenetinį rajonavimą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje geologijos ir fizinės geografijos terminų žodyną, kuris tapo pamatu dabartinei geologijos terminijai. 1994 m. išleistas jo sudarytas jūros krantotyros terminų žodynas.
Daugelio tarptautinių ir visasąjunginių geologijos, geografijos ir okeanologijos organizacijų ir komisijų prezidentas bei viceprezidentas, keturių užsienio draugijų ir komisijų tikrasis narys, daugelio Lietuvos mokslo organizacijų narys. 1992 m. už žymų mokslinį indėlį tiriant Baltijos jūrą ir jos krantus bei už tarptautinį mokslinių darbų organizavimą suteiktas Upsalos universiteto garbės daktaro vardas. 1995 m. Europos krantų apsaugos sąjungos garbės narys.[2][3]
Bibliografija redaguoti
- Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, 1956 m.
- Lietuvos TSR fizinė geografija, vienas autorių, t. l 1958 m.
- Baltijos jūra, 1960 m.
- Lietuvos kvartero geologijos ir paleogeografijos apybraiža, 1961 m., rusų k.
- Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai, 1973 m., rusų k.
- Baltijos jūros geologija, vienas autorių, 1976 m., rusų k.
- Baltijos jūros raida, vienas autorių, 1979 m.
- Baltijos jūros dugno nuosėdų litostratigrafija ir biostratigrafija, vienas autorių, 1985 m., rusų k.
- Pasaulinio vandenyno krantai, vienas autorių, 1985 m., anglų k.
- Jūros krantotyros terminų žodynas, 1993 m.
- Lietuvos įjūris ir pajūris, 1998 m.
Įvertinimas redaguoti
- 1959 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 1983 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas [4]
- 1992 m. Upsalos universiteto garbės daktaras
Literatūra redaguoti
- B. Kisielienė. Vytautas Gudelis: Bibliografinė rodyklė, Vilnius, 1994 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.lgd.lt/history/vytautas-gudelis
- ↑ Vytautas Gudelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 257 psl.
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Vytautas-Gudelis-27946
- ↑ Vytautas Gudelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 13