Udet U 12 Flamingo
| Udet U 12 Flamingo | |
| |
| Gamintojas | Udet Flugzeugbau GmbH Bayerische Flugzeugwerke |
|---|---|
| Kūrėjas | Hans Herrmann |
| Gamybos metai | 1926-1929 m. |
| Pirmas skrydis | 1925 m. |
| Pagaminta vnt. | ~300 vnt. |
Udet U 12 Flamingo – Vokietijoje XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje sukurtas sportinis akrobatinis ir mokymosi lėktuvas.
Konstrukcija ir gamyba redaguoti
U 12 – įprastinės medinės konstrukcijos biplanas, su stačiakampio skerspjūvio fiuzeliažu, dideliais „I“ formos statramsčiais sutvirtintais sparnais. Piloto ir instruktoriaus arba keleivio sėdynės įrengtos atvirose kabinose tandemo principu. Lėktuvas buvo varomas septynių cilindrų radialiniu varikliu „Siemens-Halske Sh 11“, išvystančiu 96 AG galią. Vėlesniuose modeliuose buvo montuojamas galingesnis „Siemens Halske Sh 14“, išvystantis 160 AG.
Pirmasis lėktuvo skrydis, kurį pilotavo pats Ernstas Udetas, per 1925 m. Velykas. Netrukus po to „Udet“ gamykloje Miuncheno priemiestyje Ramersdorfe prasidėjo serijinė gamyba.
Orlaivio populiarumo nepakako išgelbėti „Udet Flugzeugbau“ iš sunkios finansinės padėties. 1926 m. įmonės valdymą perėmė Bavarijos žemės valdoma įmonė Bayerischen Flugzeugwerke (BFW). Po restruktūrizacijos U 12 gamyba buvo perkelta į BFW fabriką Augsburge.
Vokietijoje buvo pagaminta apie 240 U 12, iš jų – apie 30 „Udet Flugzeugbau“ gamykloje Ramersdorfe ir 150 – BFW gamykloje Augsburge. Austrijoje buvo naudojami tik keli Vokietijoje pastatyti „flamingai“, dar 80, gavę indeksus U 12O ir U 12S, buvo pagaminti vietos įmonėse. Licencinė gamyba vyko ir Vengrijoje, įmonėje „Fliegerwerft Thalerhof“.
1929–1930 m. Rygos priemiestyje Bismuižoje įsikūrusi įmonė „A/S Kristina Bakmane“ pagal licenciją pagamino 10 vnt. U12 (žinomi serijiniai Nr. 76, 77, 86, 87, 89, 95, 96).[1] Orlaivių Nr. 95 ir 96 gamyba buvo baigta Aviacijos dirbtuvėse ir įmonėje „Arsenals“.[2] Gamybai buvo naudojama latviška mediena bei iš BFW perkamos aliuminio dalys, importuojami taip pat buvo „Hugo Heine“ gamybos propeleriai, ratai, instrumentai. Aviacijos dirbtuvėse ir įmonėje „Arsenals“ pagamintų lėktuvų aliumino detalės buvo gaminamos vietoje. „Latviški“ U 12 buvo varomi 110 AG galios 9 cilindrų „Siemens Sh12“, išskyrus vieną (Nr. 77), kuriame iš pradžių buvo sumontuotas čekoslovakiškas 145 AG galios variklis „Walter Mars“, vėliau pakeistas Sh 12.[2][3]
Eksploatacija redaguoti
„U 12“ susilaukė didelio populiarumo ir ir buvo gerai parduodamas. Prie to nemažai prisidėjo paties Ernsto Udeto atliekami akrobatiniai pasirodymai su savo orlaiviais. Itin populiarus jo triukas buvo staigus nusileidimas ir žemas praskridimas nuo iškeltos karties sparno galiuku paimant nosinę.[4]
BFW gaminti U 12 buvo eksportuojami į Austriją, Latviją ir Vengriją, buvo parduotos kelios gamybos licencijos.
Didžiausi orlaivio pirkėjai Vokietijoje buvo Vokietijos aviacijos mokyklos (DVS) filialai Šleisheime, Braunšveige ir Varnemiundėje, taip pat kita Reichsvero kūrimo priedangos organizacija – įmonė „Deutsche Luftfahrt GmbH“, vėliau tapusi „Sportflug GmbH“, taip pat „Severa GmbH“. Vieną pirmųjų U 12 įsigijo Pirmojo Pasaulinio karo asas Paulis Baumeris (vok. Paul Baumer), du – viena pirmųjų Vokietijos aviacijos akrobačių Tėa Raše (vok. Thea Rasche)
Vokietijoje valdžią perėmus NSDAP, įvairių priedangos mokymo organizacijų naudoti lėktuvai palaipsniui buvo perduoti Vokietijos oro sporto sąjungai (vok. Deutscher Luftsportverband – DLV) ir Nacionalsocialistiniam aviacijos korpusui (vok. Nationalsozialistisches Fliegerkorps – NSFK). NSFK sudėtyje kai kurie U 12 buvo eksploatuojami iki 1941 m.[5]
1928 m. spalį Austrijos vyriausybė įsigijo 12 U 12, kurie taip pat buvo naudojami slaptam karinių oro pajėų pilotų mokymui Graco (Talerhofo) aerodrome, prisidengiant įmonės „Osterreichischen Luftverkehrs AG (OLAG)“ vardu. Be šių 1930–1932 m. Austrijoje pagal licenciją buvo pagaminta dar 20 U 12.
Žinomiausias „Flamingas“ – „raudonas D 822“, priklausęs pačiam Ernstui Udetui, su kuriuo jis pasirodydavo įvairiuose aviacijos šou Vokietijoje ir Austrijoje, JAV.[6]
U 12 buvo eksportuojami į Latviją (1 vnt.), Estiją, Kiniją, Italiją ir Švediją (1 orlaivis, Reg. Nr. SE-ADY).
Tris Latvijoje pagamintus U 12 naudojo Latvijos aeroklubas (registracijos Nr. YL-ABX, YL-ABW ir YL-ABY), septynis – Latvijos kariuomenė. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Latvijos kariuomenė, ieškodama naujo pilotų mokymo lėktuvo, svarstė galimybę įsigyti Avro gamybos lėktuvų, tačiau dėl geresnės kainos 1929 m. pasirinko U 12. 1936 m. du iš šių lėktuvų buvo pritaikyti aklojo skridimo mokymams. Ketvirtojo dešimtečio pabaigoje visus U 12 Latvijos kariškiai perdavė Latvijos aeroklubui, kuris juos naudojo iki pat sovietinės okupacijos. Okupacijos pradžioje visi turėti U 12 sudegė angaro gaisro metu.
Per visą eksploatacjos laikotarpį tik vienas Latvijoje naudotas U 12 (Nr. 95) patyrė avariją (ore susidūrė su Bristol Bulldog #81), pareikalavusią žmonių aukų.[2]
Variantai redaguoti
Vokietija redaguoti
- U 12a: pagrindinis serijinis modelis su varikliu „Siemens-Halske Sh 11“
- U 12W: U 12a hidroplanas (vok. Wasserflugzeug – vandens lėktuvas)
- U 12b: modelis, su sustiprinta ir akrobatiniam skraidymui pritaikyta sparno konstrukcija
- U 12c: lavinimosi lėktuvas su mažesnio ploto sparnais
- U 12d: modelis U 12b su varikliu „Siemens-Halske Sh 12“
- U 12e: modelis U 12c su varikliu „Siemens-Halske Sh 12“
Austrija redaguoti
20 lėktuvų, pagamintų įmonėje „Fliegerwerft Thalerhof“
- U 12H : standartinis U 12a (vok. Holz – mediena)
- U 12S : U 12a su pertvarkytais audeklu dengtu plieno vamzdžio konstrukcijos fiuzeliažu (vok. Stahl – plienas).
- U 12Ö : alternatyvus U 12S pavadinimas (vok. Österreich – Austrija)
Vengrija redaguoti
Vengrijos įmonėje KRG buvo pagaminta keturiasdešimt U 12. Dar 40 buvo pagaminta „Weiss Manfréd Acél- és Fémművek“ arba „Csepel Művek“. Kai kurie šių orlaivių buvo priimti į karinę tarnybą ir buvo buvo naudojami naikintuvų ar bombonešių pilotų mokymui.
- Hungária I: panašus į U 12a su raidės „N“ formos statramsčiais
- Hungária II: panašus į U 12a su raidės „N“ formos statramsčiais
- Hungária III: panašus į U 12a su raidės „N“ formos statramsčiais, propelerio gaubtu ir Taunendo žiedu
- Hungária IV: panašus į U 12a. Tik Vengrijoje pagaminta versija su raidės „I“ formos statramsčiais
- Hungária V: panašus į U 12a su raidės „N“ formos statramsčiais
Operatoriai redaguoti
- Osterreichischen Luftverkehrs AG (OLAG)
- Bundesheer
- Austrijos karinės oro pajėgos (1927–1938) – Luftstreitkräfte
- Karališkosios Vengrijos karinės oro pajėgos – Magyar légierő
- Latvijos karinės oro pajėgos – Latvijas Gaisa spēki
- Latvijos aeroklubas
- „Deutsche Luftfahrt GmbH“ (vėliau „Sportflug GmbH“)
- „Severa GmbH“
- Vokietijos oro sporto sąjunga (vok. Deutscher Luftsportverband – DLV)
- Nacionalsocialistinis aviacijos korpusuas (vok. Nationalsozialistisches Fliegerkorps – NSFK)
Išlikę egzemplioriai redaguoti
Nėra žinoma apie išlikusius originalius U 12.
1994 m. Vokietijos aeroklube „Rhönflug Oldtimer Glider Club Wasserkuppe“ buvo sukurta viena skrydžiams tinkama U 12 kopija.
2004 m. buvo sukurta ir gruodžio 17 d. Oberfanhofeno (vok. Oberpfaffenhofen) aerodrome išbandyta Udet U 12 replika. Mašina su registracijos numeriu D-EOSM sėkmingai skraidė iki 2013 m. rugpjūčio mėn. kol Tannkosh renginyje[7] įvykusios avarijos metu buvo apgadinta. Remonto metu Šleisheimo angare eksponuojamas jos fiuzeliažas.
Techniniai duomenys redaguoti
| Parametras | U 12a | U 12b | |
|---|---|---|---|
| Paskirtis | Mokymo lėktuvas | Sportinis lėktuvas | |
| Įgula | 1–2 | ||
| Sparnų mojis | 10,00 m | ||
| Ilgis | 7,50 m | 7,40 m | |
| Aukštis | 2,80 m | ||
| Sparnų plotas | 24,00 m² | ||
| Tuščio masė | 525 kg | 550 kg | |
| Naudingas kvorinys | 275 kg | 250 kg | |
| Kilimo masė | 800 kg | ||
| Sparnų apkrova | 33,3 kg/m² | ||
| Specifinė galia | 10,0 kg/AG | 7,3 kg/AG | |
| Jėgainė | oru aušinamas 7 cilindrų žvaigždinis variklis Sh 11, išvystantis 70 kW (95 AG) | oru aušinamas 7 cilindrų žvaigždinis variklis Sh 12, išvystants 92 kW (125 AG) | |
| Greitis | didžiausias | 140 km/h | 145 km/h |
| kreiserinis | 115 km/h | 120 km/h | |
| tūpimo | 75 km/h | ||
| kilimo | 2,3 m/s | 2,8 m/s | |
| Skrydžio lubos | 3700 m | 3800 m | |
| Skrydžio nuotolis | 450 km | ||
Literatūra redaguoti
- (LV) Andersons, Edgars Latvijas Brunotie Speki un to Prieksvesture, Riga
- (DE) Szigeti, Marton, Udet U 12 Flamingo. // Klassiker der Luftfahrt. Nr. 3/2015. Motor Presse, Stuttgart.
- (DE) Schmidt, Heinz A. F. Historische Flugzeuge I. Transpress, Berlin
- (EN) Taylor, Michael J. H. Jane's Encyclopedia of Aviation. Studio Editions. pp. 154–55.
- (EN) Van Ishoven, Armand. Udet (BFW) U-12 Flamingo Variants. Profile Publications Limited.
- (EN) German aircraft between 1919–1945 Archyvuota kopija 2023-04-05 iš Wayback Machine projekto.
- (RU) U-12 Flamingo, Уголок неба
- (EN) UDET U-12 FLAMINGO, Latvian Aviation, http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Udet_Flamingo.ssi
- (EN) Udet U 12 made by AS. Chr. Backman, Latvia (Kristina Bakmane) Archyvuota kopija 2023-04-05 iš Wayback Machine projekto., German Aviation 1919–1945
Vaizdinė madžiaga redaguoti
Išnašos redaguoti
- ↑ Udet U 12 made by AS. Chr. Backman, Latvia (Kristina Bakmane) Archyvuota kopija 2023-04-05 iš Wayback Machine projekto., German Aviation 1919–1945
- ↑ 2,0 2,1 2,2 UDET U-12 FLAMINGO, Latvian Aviation
- ↑ Andersons, Edgars Latvijas Brunotie Speki un to Prieksvesture
- ↑ Air Trails: 49. Winter 1971.
{{cite journal}}: Missing or empty|title=(pagalba) - ↑ U-12 Flamingo, Уголок неба
- ↑ Die Flugzeuge der Udet Flugzeugbau GmbH, Olaf Bichel. Bayerische Flugzeug-Historiker e. V.
- ↑ http://aviation-safety.net/wikibase/wiki.php?id=158981 Aviation Safety Net website