Walter Mars (9 cilindrų)

Walter Mars
KonstruktoriusFrantišek Adolf Barvitius
GamintojasAkciova společnost Walter, továrnou na automobily a letecké motor
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Galia155 AG (115,6 kW)
Svoris160 kg
kuro sąnaudosBenzino: 225 g*AG/val. / 306 g*kW/val.
Tepalo: 6–10 g*AG/val. / 8,2–13,6 g*kW/val.

Walter Mars – 9 cilindrų radialinis vidaus degimo variklis, 1929 m. sukurtas Čekoslovakijos įmonėje „Akciová továrna automobilů Josef Walter a spol“. „Walter Mars“ – sėkmingų variklių „Walter NZ 120“ (1927 m.) ir „NZ 130“ tęsinys, pradžių skirtas lengviems treniruočių ir sportiniams orlaiviams, o vėliau – daugiamotoriams transporto lėktuvams.[1]

Kilmė ir raida redaguoti

XX a. antrame dešimtmetyje „Walter“ sukurti sportiniams ir mokomiesiems orlaiviams skirti lengvi aviaciniai varikliai NZ-40, NZ-60, NZ-85 ir NZ-120 greitai seno ir trečiajame dešimtmetyje buvo pradėtos gaminti jų modernizuotos versijos NZ-45, NZ- 70, NZ-95 ir NZ-130.

 
Varikliai „Vega“, „Venus“ ir „Mars“ (cilindro pjūvis)

1929 m. „Walter“ atnaujino žvaigždinių variklių seriją; nauji modeliai gavo dangaus kūnų vardus. Trijų cilindrų variklis buvo pavadintas „Walter Polaris“, penkių cilindrų – „Walter Vega“, septynių cilindrų „Walter Venus“, devynių cilindrų – „Walter Mars“. Visiems šiems varikliams buvo naudojami tie patys 105 mm skersmens ir 120 mm eigos cilindrai, stūmokliai ir kiti komponentai, jie pasižymėjo tuo pačiu suspaudimo laipsniu ir pasiekdavo tokius pat maksimalius sūkius. Skyrėsi tik cilindrų skaičius. Didžiausias modelis „Walter Mars“ buvo devynių cilindrų radialinis benzininis variklis (9H) su „Zénith 42-DCI“ karbiuratoriumi.

Lyginant su pirmtaku „Walter NZ-120“ ar „Walter NZ-130“, buvo padidintas suspaudimo laipsnis, padidėjo galia, o svoris liko beveik toks pats.

1929–1932 m. buvo pagaminti 92 varikliai „Walter Mars“.[2]

1933 m. buvo pradėtas gaminti „Walter Mars“ įpėdinis „Walter Gemma“, 1934 m. – labai sėkmingas devynių cilindrų „Walter Bora“, 1935 m. – sumažintas „Walter Bora II-R“ ir, galiausiai, 1936 m. – „Walter Scolar“, pasižymėjęs trumpesne, tik 100 mm stūmoklio eigą.

Variklio aprašymas redaguoti

 
„Walter Mars“ (1929 m.)

„Walter Mars“ cilindrai buvo „kompozicinės“ konstrukcijos: aliuminio lydinio galvutės buvo prisuktos prie plieninio cilindro korpuso. Stūmokliai taip pat buvo gaminami iš to paties lydinio. Šaltai surenkamų galvučių konstrukcija leido jas nuimti iš karterio neišimant viso cilindro, todėl surinkimas ir išmontavimas buvo žymiai greitesnis ir lengvesnis. Karbiuratorius „Zénith 42-DCI“ buvo montuojamas lengvai pasiekiamoje vietoje galinėje karterio dalyje. Toks jo įrengimas mažino užšalimo grėsmę ir sudarė galimybę pašildyti kuro mišinį. Uždegimą užtikrino du magnetai „Scintilia MN7-D“, sumontuoti ant konsolių ir integruoti į variklio dangčio galą. Tepimą užtikrino du alyvos siurbliai su alyvos valikliu ir sausu korpusu. Gamintojas rekomendavo naudoti Caroil arba Gargoyle tepalus.[3]

Variklio veleno ir sraigto sukimosi kryptis – į dešinę. Variklio korpusas buvo gaminamas iš aliuminio lydinio. Alkūninis velenas buvo dviejų dalių, viengubas, pagamintas iš specialaus „Poldi Victrix“ chromo-nikelio plieno (Cr-Ni). Iš šio lydinio buvo pagamintas ir apskrito skerspjūvio švaistiklis. Alkūninis velenas buvo fiksuojamas trimis rutuliniais guoliais. Variklio užvedimui buvo naudojamas suspausto oro starteris „Viet“.[4]

Kai kuriuose šaltiniuose šis variklis vadinamas „Walter Mars 9“, „Walter Mars W“ arba „Walter Mars I“. Šie pavadinimai vėlesni, sukurti siekiant išvengti painiavos su vėlesniu „Jinonic“ gamintu 14 cilindrų „Walter Mars 14 M“ varikliu.

Eksploatacijos istorija redaguoti

„Walter Mars“ itin sėkmingai pasirodė Bulgarijoje gamintuose šešiaviečiuose transporto lėktuvuose „DAR-4“ ir lavinimosi lėktuvuose „DAR-6“.

 
Varikliai „Vega“, „Venus“ ir „Mars“ parodoje Londone, 1929 m.

Kiek mažiau sėkminga buvo „Walter“ variklių naudojimo itališkuose trimotoriuose „Caproni Ca.97“ istorija: pirmajame variante (lėktuvo Reg. Nr. I-ABEK) sumontuotiems trims septynių cilindrų „Walter Venus“ nedavus laukiamo rezultato, 1931 m. kovo mėn. Prahoje jie buvo pakeisti galingesniais devynių cilindrų „Walter Mars“. Naujoji jėgainė taip nepateisino lėktuvo gamintojų vilčių – vėlesniuose modeliuose buvo naudojami galingesni „Alfa Romeo Jupiter“. Vienas iš dvejų pirmųjų Ca.97 po mainų atsidūrė Čekoslovakijos Centrinėje aviacijos mokykloje, kur  buvo naudojamas iki 1936 m.[5][6]

„Walter Mars“ buvo montuojamas į pirmąjį „ASJA Viking“ (AB Svenska Järnvägsverkstäderna, Švedija). Šį lėktuvą įsigijęs Švedijos laikraštis „Stockholms Tidningen“ surengė 18 dienų skrydį aplink Baltijos jūrą. Į vėliau pagamintus „ASJA Viking I“ buvo montuojami modernesni „Walter Gemma“ varikliai.[7]

.„Walter Mars“ buvo montuojami ir į visus tris Vokietijoje pagamintus nedidelius keleivinius „Focke-Wulf A 33 Sperber“, vieną kurių 1937 m. neilgai eksploatavo „Deutsche Luft Hansa“.[8]

Čekoslovakijoje  „Walter Mars“ buvo montuojamas į 1931 m. sukurtą mokymams naudotą „Praga BH-39“ (karinis pavadinimas „Praga E-39“) ir nuo 1931 m. gamintą trimotorį transporto lėktuvą „Letov Š-32“. Į „Praga BH-39“ paeiliui buvo montuojami 88 kW (120 AG) galios „Walter NZ-120“, 114 kW (155 AG) „Walter Mars“ ir, galiausiai, 110 kW (150 AG) „Walter Gemma“. Letov Š-32, A. Šmoliko sukurtas kaip vienmotoris keleivinis laineris, užsakovo – aviakompanijos ČSA reikalavimu buvo perdarytas į trimotorį, taip siekiant užtikrinti jo patikimumą variklio gedimo atveju.[9][10]

Lietuvoje redaguoti

 
ANBO III

„Walter Mars“ buvo montuojami į 1930 m. gamintus serijinius pirmosios serijos ANBO-III. 1929 m. sukurtas ANBO-III buvo bandomas su 130 AG galios „Walter NZ-130“, tačiau serijinei gamybai A. Gustaitis pasirinko lygiai tokių pat matmenų, litražo ir svorio, bet 25 AG galingesnius „Walter Mars“. Jie kainavo po 19 500 litų už vienetą. Analogiški angliški varikliai, įsigyti 1933-35 metais, kai svaro kursas nukrito lito atžvilgiu, buvo apie 30% brangesni. Išmėginimui buvo įsigytas ir vienas 112 AG galios vokiškas žvaigždinis oru aušinamas Siemens-Halske Sh.12.

Lietuvos karo aviacijoje čekoslovakiški varikliai greitai pademonstravo savo silpnybes: po mažiau nei 200 val. darbo prasidėjo įvairūs gedimai, netgi švaistiklių lūžimai. Dėl variklio gedimų ore per porą metų avarijass patyrė ir buvo nurašyti du ANBO-III (Nr. 33 ir Nr. 39). To užteko, kad A. Gustaitis įtikintų Pirkimo komisiją ANBO-III antrosios serijos (Nr. 44, 45, 47, 48) gamybai 1934 m. įsigyti patikimesnius tokio pat svorio 5 cilindrų 150 AG galios angliškus variklius „Armstrong Siddeley Mongoose“.[11]

Naudojimas orlaiviuose redaguoti

 
Walter Mars cilindro detalė

„Walter Mars“ variklis buvo montuojamas į du Čekoslovakijoje gamintų lėktuvų modelius, taip pat 8 užsienio įmonių iš Bulgarijos, Italijos, Jugoslavijos, Lietuvos, Rumunijos, Švedijos ir Vokietijos gamintus 11 lėktuvų modelių.[12]

  • ANBO III (Karo aviacijos dirbtuvės, Lietuva, 1929 m.)
  • ASJA L1 Viking (šved. AB Svenska Järnvägsverkstäderna, Švedija, 1931 m.)
  • Breda Ba.15 (it. Società Italiana Ernesto Breda, Italija, 1928 m.)
  • Caproni Ca.97 (it. Società de Agostini e Caproni, Italija, 1929 m.)
  • Caproni Ca.100 (bul. Kaproni Bulgarski KB-1 Peperuda, Bulgarija, 1928)
  • DAR-4 (bul. Daržavna Aeroplanna Rabotilnica, Bulgarija, 1931 m.)
  • DAR-6 (bul. Daržavna Aeroplanna Rabotilnica, Bulgarija, 1932 m.)
  • DAR-8 (bul. Daržavna Aeroplanna Rabotilnica, Bulgarija, 1937 m.)
  • Focke-Wulf A 33 (vok. Focke-Wulf Flugzeugbau AG, Vokietija, 1933 m.)
  • Junkers K 16bo (vok. Junkers Flugzeug- und Motorenwerke AG, Vokietija, 1928 m.)
  • Letov Š-32 (ček. Vojenská továrna na letadla Letov, Praha – Letňany, Čekoslovakija)
  • Praga BH-39 (E-39) (ček. Praga, První česko-moravská továrna na stroje v Praze, Čekoslovakija, 1931 m.)
  • SET 10 (rum. Societatea Pentru Exploatări Tehnice – SET, Rumunija, 1932 m.)
  • Zmaj Fizir FN (serb. Fabrika aeroplana i hidroaviona Zmaj, Prva srbska fabrika aeroplana Rogožarski, Srbsko v Jugoslávii, Jugoslavija, 1931 m.)

Techniniai duomenys redaguoti

  •  
    „Walter Mars“ galios kreivės
    Tipas: keturtaktis benzininis oru aušinamas radialinis devynių cilindrų aviacinis variklis
  • Cilindro skersmuo: 105 mm
  • Stūmoklio eiga: 120 mm
  • Stūmoklio paviršiaus plotas: 779 cm²
  • Variklio darbinis tūris: 9351 cm 3
  • Variklio skersmuo: 996 mm
  • Variklio ilgis: 829 mm
  • Sausas variklio svoris: 160 kg

Komponentai redaguoti

  • Vožtuvų valdymas: viršutinis velenas (OHV), du vožtuvai cilindrui
  • Kuro sistema: karbiuratorius Zenith 42-DCI
  • Uždegimas: dvi žvakės cilindre, du magnetai „Scintilia MN7-D“
  • Tepimas: slėginis cirkuliacinis, su sausu karteriu
  • Pavara: tiesioginė
  • Propeleris: dvimentis, fiksuoto žingsnio, medinis, vėliau – metalinis

Galios rodikliai redaguoti

  • Maksimali (kilimo) galia: 155 AG (115,6 kW) esant 1800 aps./min.
  • Nominali galia: 145 AG (107 kW) esant 1750 aps./min
  • Suspaudimo laipsnis: 5,15:1
  • Degalų sąnaudos: 225 g*AG/h / 306 g*kW/h
  • Alyvos sąnaudos: 6–10 g*AG/h / 8,2–13,6 g*kW/h
  • Galios ir svorio santykis : 0,67 kW/kg
  • Specifinė galia: 11,4 kW/l

Literatūra redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Československá letadla (1918-1945) (III leid.). Naše vojsko. pp. 219, 270–271.
  2. „Počty prodaných motorů Walter“. Walter a.s. 2009.
  3. J. Walter & Co.. Flight, Vol. XXI. (1929), No. 30 (JULY 25, 1929), page 762
  4. Katalog motorů Walter a jejich použití na letadlech (I leid.). Akciová společnost Walter, továrna na automobily a letecké motory. pp. A8 (1-2).
  5. „I-ABEK, Civil Aircraft Register - Italy“. airhistory.org.uk.
  6. „OK BEK, Caproni Ca-97“. Československé letectví - web o historii letectví u nás.
  7. Civil Aircraft Register – Sweden, http://www.airhistory.org.uk/gy/reg_SE-.html
  8. Schmid, J. ing. Dopravní letoun Focke-Wulf A-33 s motorem Walter-Mars 145 k.s. Letectví. 1930-07, roč. X. (1930), čís. 7.
  9. „Praga E-39, Praga BH-39“. Občanské sdružení valka.cz. 2009-12-12.
  10. „Praga E-39 alias BH-39“. www.vinar.cz.
  11. Ramoška, Gytis, ANBO III. Pirmasis serijinis lietuviškas lėktuvas, Plieno Sparnai Nr. 7 2002 m.
  12. Bláha, J.B. Úspěch leteckých motorů Walter v zahraničním letectví. Letectví. 1936-02, roč. XVI. (1936), čís. 2, s. 64–65.