1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 55-asis Lietuvos vyrų ir 41-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

redaguoti

55-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1988 m. balandžio 7 – gegužės 3 dienomis Vilniuje.

Čempionate žaidė 14 dalyvių: vienuolika vilniečių, du žaidėjai iš Kėdainių ir vienas iš Kauno, Iš praėjusio čempionato prizininkų nedalyvavo tik A. Ivanovas, kuris jau nebegyveno Lietuvoj.

Turnyro pradžia

redaguoti

Pirmajame rate penkios partijos baigėsi rezultatyviai. Iš jų, dvi partijas laimėjo baltosioms ir trejas – juodosioms figūroms vadovavę žaidėjai: Donatas Daugėla nugalėjo Gediminą Rastenį, Gintautas Piešina – Laimoną Kudžmą, o Rimvydas Survila nusileido Emiliui Šlekiui, Šarūnas Šulskis – Kęstučiui Kaunui, o Donatas Lapienis – Vidmantui Mališauskui. Dvi partijos: Darius Ruželė – A. Bandza, V. Majorovas – D. Zagorskis baigėsi taikiai.

Antrajame rate baltiesiems sekėsi geriau: jie laimėjo tris partijas: D. Zagorskis įveikė D. Lapienį, E. Šlekys – G. Piešiną, Daugėla – R. Survilą ir tik vienoje – L. Kudžma pralaimėjo D. Ruželei. Trejose partijose: G. Rastenis – V. Mališauskas, K. Kaunas –V. Majorovas, A. Bandza – Š. Šulskis buvo pasirašytos taikos sutartys.

Trečiajame rate keturi susitikimai: R. Survila – G. Rastenis, Š. Šulskis – l. Kudžma, V. Majorovas – A. Bandza, ir D. Lapienis – K. Kaunas baigėsi lygiosiomis. Tris likusius susitikimus: G. Piešina – D. Daugėla, D. Ruželė – E. Šlekys, V. Mališauskas – D. Zagorskis laimėjo baltieji.

Ketvirtasis ratas buvo dar atkaklesnis, nes varžovai vienas kitam nenusileido net penkiose partijose: G. Rastenis – D. Zagorskis, K. Kaunas – V. Mališauskas, L. Kudžma – V. Majorovas, D. Daugėla – D. Ruželė, R. Survila – G. Piešina, kuriose buvo užfiksuotos lygiosios. Dviejuose, rezultatyviai pasibaigusiuose susitikimuose, A. Bandza įveikė D. Lapienį, o E. Šlekys pralaimėjo Š. Šulskiui.

Po keturių ratų buvo du lyderiai: D. Ruželė ir V. Mališauskas, surinkę po 3 taškus. Pustaškiu atsilikę buvo dar keturi žaidėjai: K. Kaunas, A. Bandza, D. Daugėla ir G. Piešina.

Po 7 ratų

redaguoti

Po 7 ratų vienvaldžiu lyderiu tapo vilnietis G. Piešina – 5 taškai iš 7 galimų. Pustaškiu mažiau turėjo dar du vilniečiai V. Mališauskas ir D. Ruželė, bet juos pavyti galėjo vilnietis V. Majorovas, surinkęs 3,5 taško.[1]

Po 10 ratų

redaguoti

Po 10 ratų vienvaldžiu lyderiu, surinkęs 7,5 taško, tebebuvo G. Piešina. Du artimiausi jo varžovai: V. Majorovas ir D. Ruželė buvo atsilikę tašku. Toliau sekė po 5,5 taško turinčių keturių žaidėjų grupė: K. Kaunas, D. Daugėla, D. Zagorskis ir V. Mališauskas.

Paskutinis ratas

redaguoti

Paskutiniame -tryliktajame rate kovoje dėl prizinių vietų svarbūs buvo V. Mališausko – su V. Majorovu, K. Kauno – su D. Ružele ir A. Bandzos – su G. Piešina susitikimai. Pirmajame – V. Mališauskui, žaidusiam baltaisiais, norint tapti prizininku, reikėjo pergalės, o V. Majorovo užduotis buvo paprastesnė – jam pakako lygiųjų. Pergalės atveju V. Majorovas galėjo užimti ir pirmąją vietą, bet ši partija baigėsi lygiosiomis.

Kitame K. Kauno – D. Ruželės susitikime, juodieji laimėjo ir D. Ruželė, surinkęs 8,5 taško, pasivijo pirmaujančius. Kai į prizines vietas nepretendavęs A. Bandza, baltosiomis, įveikė lyderį G. Piešiną, tai paaiškėjo, kad trys geriausiai čempionate pasirodę dalyviai: G. Piešina, V. Majorovas, D. Ruželė, surinko po lygiai taškų (po 8,5). Vietos tarp jų buvo paskirstytos pagal turnyre pasiektus papildomus rodiklius.

Kituose susitikimuose: E. Šlekys įveikė D. Daugėlą, o L. Kudžma – R. Survilą, lygiosiomis pasibaigė partijos: D. Lapienis – G. Rastenis ir D. Zagorskis – Š. Šulskis.

Rezultatai

redaguoti

Nepaisant pralaimėjimo paskutiniame rate, meistras Gintautas Piešina penktąjį kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Vitalijus Majorovas liko antroje vietoje. Pukiai finišavęs (laimėjo paskutines dvi partijas), kandidatas į meistrus Darius Ruželė pelnė bronzą. Be to, čempionate jis įvykdė ir šachmatų meistro normą. Ketvirtas buvo meistras V. Mališauskas (8 tšk.), penktas – kandidatas į meistrus E. Šlekys, šeštas – meistras A. Bandza. Visi vilniečiai.[2]

Lentelė

redaguoti
1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[3][4]
Vieta Dalyviai St.
Nr.
Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taš-
kai
Bergeris
1 Gintautas Piešina 3 Vilnius ½ 1 1 0 0 ½ ½ 1 1 1 ½ 1 ½ 8,5 53,25
2 Vitalijus Majorovas 6 Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 1 1 8,5 51,25
3 Darius Ruželė 4 Vilnius 0 ½ 0 1 ½ 1 1 ½ 1 ½ 1 1 ½ 8,5 50,75
4 Vidmantas Mališauskas 8 Vilnius 0 ½ 1 0 1 ½ 1 ½ ½ 1 1 ½ ½ 8
5 Emilis Šlekys 13 Vilnius 1 ½ 0 1 1 0 0 1 1 0 0 ½ 1 7 45,75
6 Algirdas Bandza 11 Vilnius 1 ½ ½ 0 0 ½ ½ 1 ½ 1 ½ ½ ½ 7 44,25
7 Kęstutis Kaunas 10 Kaunas ½ ½ 0 ½ 1 ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ 6,5 41
8 Darius Zagorskis 9 Vilnius ½ ½ 0 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ 6,5 40
9 Donatas Daugėla 1 Kėdainiai 0 0 ½ ½ 0 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 1 6
10 Laimonas Kudžma 12 Vilnius 0 ½ 0 ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ 0 1 5,5
11 Donatas Lapienis 5 Vilnius 0 ½ ½ 0 1 0 ½ 0 ½ 0 ½ ½ 1 5 30,75
12 Šarūnas Šulskis 7 Kėdainiai ½ 0 0 0 1 ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 5 30,75
13 Gediminas Rastenis 14 Vilnius 0 0 0 ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 ½ ½ ½ 5 30
14 Rimvydas Survila 2 Vilnius ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ 0 0 0 ½ ½ 4

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

redaguoti

41-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1988 m. vasario 5 – vasario 22 d.

Jame žaidė 13 šachmatininkių: penkios vilnietės, trys šiaulietės, dvi šachmatininkės iš Vilkaviškio ir po vieną žaidėją iš Kauno, Panevėžio ir Plungės.[5]1987 m. metų čempionato prizininkių savo titulo negynė praėjusių metų čempionė L. Domarkaitė. Čempionate nedalyvavo E. Epštein, kuri tuo metu nebegyveno Lietuvoje.

Moterų čempionato eiga

redaguoti

Lietuvos čempionate nugalėjo šiaulietė Renata Domkutė, surinkusi 8,5 taško iš 12 galimų. Toliau sekė trys šachmatininkės surinkusios po 7,5 taško. Sidabras atiteko vilnietei R. Kaunaitei-Feofanovienei, bronza – panevėžietei A. Abromaitytei, o kaunietei D. Marčiukaitytei atiteko ketvirtoji vieta. Čempionės sesuo, praėjusių metų šachmatų čemionato sidabro medalininkė, V. Domkutė liko 8-a (6 tšk.).

Lentelės

redaguoti

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Šiauliai R. Domkutė 8,5 (12)
2. Vilnius R. Kaunaitė-Feofanovienė 7,5
3. Panevėžys A. Abromaitytė 7,5
4. Kaunas D. Marčiukaitytė 7,5
5. Vilnius M. Kurkul 7
5. Vilnius R. Kartanaitė-Bandzienė 7
7. Vilnius R. Bajoraitė 6,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
8. Šiauliai V. Domkutė 6
8. Vilkaviškis A. Dambravaitė 6
10. Vilkaviškis R. Dambravaitė 5
11. Vilnius J. Blinkevičiūtė 4,5
12. Plungė I. Rudaitytė 3,5
13. Šiauliai D. Zakrevskaja 1,5

Šaltiniai

redaguoti
  1. R. Survila. Pirmauja G. Piešina// Sportas, 1988 m. balandžio 26 d., Nr.51
  2. Penktą kartą – G. Piešina// Sportas, 1988 m. gegužės 5 d., Nr.55
  3. „1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 26 d..
  4. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.216.
  5. Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P. 221.