Turnyras
Turnyras (pranc. tournoi) – varžybos, kuriose tarpusavyje varžosi bent trys dalyviai ar komandos. Dažniausiai tai dviejų dalyvių kovos tam tikroje sporto šakoje ar žaidime,[1] bet gali būti ir kultūriniai renginiai.
Istorija
redaguotiViduramžiais riterių turnyras buvo kariški žaidimai, kuriuse riteriai iš žemesnės ir aukštesnės aristokratijos, kartais net monarchai, varžėsi tarpusavyje ant žirgo ar pėsčiomis. Turnyrų tikslas buvo demonstruoti įgūdžius bei drąsą prieš stebinčią publiką, o ypač damas, kurios kovoms pasibaigus apdovanodavo nugalėtoją simboliniu vainiku ar materialine dovana. Jis buvo rengiamas vietoj tikrojo karo ir buvo lažinamasi ne tik dėl garbės, bet ir dėl pinigų, o kartais net ir dėl teritorijos. Kai kurie turnyrai buvo nepavojingi, o kai kurie grubūs. Pvz., Taikos turnyre, vykusiame Vindzoro parke Anglijoje, 1278 m., kardų ašmenys buvo iš banginio ūso ir pergamento – pasidabruoti; rankenos iš virtos odos ir šviesios medienos skydai. Tačiau būdavo, kai varžovai žūdavo ar būdavo sužeisti. Kariniai turnyrai buvo organizuojami nuo XII amžiaus vidurio iki XVI amžiaus pabaigos.[2]
Turnyrų formatai
redaguotiTurnyro forma turėtų nustatyti pajėgiausią dalyvį. Galutinis pagal užimtas vietas dalyvių sąrašas turėtų kuo tiksliau atspindėti tikrąjį jų pajėgumą. Dažniausiai naudojamos 3–4 turnyro organizavimo formos. Kuri iš jų yra tinkamiausia konkrečioms varžyboms, daugiausia priklauso nuo žaidėjų skaičiaus ir turimo laiko varžyboms.
Ratų sistema
redaguotiRatų sistema populiariausia su nedideliu skaičiumi dalyvių bei ilgalaikėse varžybose, kurios gali trukti ištisus metus ar ilgiau. Joje kiekviena komanda arba žaidėjas susitinka vienas su kitu bent po kartą. Dažnai, jei tai numatyta nuostatuose ir du kartus ar daugiau, pvz., namų ir išvykos susitikimai futbolo, krepšinio ir kt. čempionatuose.
Nokauto sistemos
redaguotiEsant dideliam dalyvių skaičiui ar ribotam laikui, atkrentamosios varžybos gali būti rengiamos vieno minuso sistema arba dviejų minusų sistema.
Vieno minuso sistema
redaguotiPagal ją laimėjęs dalyvis iš karto patenka į sekantį etapą, o pralaimėjęs iškrenta iš varžybų. Pagal tokią tvarką varžybos visada vyksta mėgėjų bokse, beveik visada teniso varžybose, kai kada pasaulio taurės šachmatų varžybose. Kartais, jei numatyta varžybų nuostatuose, vieno minuso sistema naudojama ir išaiškinant kai kurias kitas vietas, pvz., pralaimėjusi pusfinalyje komanda, dėl trečiosios vietos žaidžia su kita pusfinalį pralaimėjusia komanda.
Dviejų minusų sistema
redaguotiNe tokia drastiška yra dviejų minusų sistema, kurioje pralaimėję dalyviai (ar komanda) nėra iš karto pašalinami iš turnyro, o nukrenta iš viršutinio laiptelio į apatinį. Dalyviai paprastai skirstomi į nugalėtojus ir pralaimėjusius. Po pirmojo etapo nugalėtojai suskirstomi į viršutinę, o pralaimėtojai – į apatinę grupę. Kiekviename paskesniame etape, pralaimėjusi komanda viršutinėje grupėje nukrenta į apatinę, o dalyviai (komanda), pralaimėję apatinėje grupėje, pašalinami. Tai leidžia pajėgiai komandai, pralaimėjusiai turnyro pradžioje, toliau kovoti dėl aukštos vietos. Ši sistema naudojama: imtynių, tekvondo, beisbolo, paplūdimio tinklinio ir eilėje kitų varžybų.
Šveicariškoji sistema
redaguotiŠveicariškoji sistema naudojama, kai dalyvių skaičius ratų sistemos turnyrui yra per didelis. Joje visi dalyviai žaidžia mažesnį ratų skaičių nei reiktų ratų turnyrui, o žaidėjai (ar komandos) kovoja su varžovais, surinkusiais tiek pat (ar bent artimą skaičių) taškų.
Mišrios sistemos
redaguotiVaržybose dažnai naudojamas sistemų derinys: viena sistema naudojama pradžioje, o kita – pabaigoje. Tokiame derinyje organizuojamos atrankos grupės, kuriose varžomasi ratų sistema ir iš jų, aukštesnes vietas užėmę dalyviai, suformuoja ketvirtfinalį, kur vieno minuso sistema varžosi dėl tolesnių vietų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
- ↑ „Turnyras. Viduramžių kariniai žaidimai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-08-09.