1963 m. pasaulio šachmatų čempionatas

1963 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (1960–1963) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp M. Botviniko ir T. Petrosiano buvo žaidžiamas 24 partijų mačas dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1963 m. kovo 23 – gegužės 20 d. Maskvoje. Pretendentas turėjo surinkti daugumą taškų. Esant rezultatui 12 : 12 pasaulio čempionas išsaugo titulą. Mačą laimėjo Tigranas Petrosianas 12½ : 9½ (+5 -2 =15). Jis tapo devintuoju pasaulio šachmatų čempionu.

Dalyviai

Pretendento atranka

Tai penktas pasaulio šachmatų čempionatas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Zoniniai turnyrai

Pravedus 1961 m. zoninius turnyrus į 1962 m. Stokholmo tarpzoninį turnyrą pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 3 v.: L. Pomaras, L. Portišas , S. Gligoričius;

iš 2-os (Centrinė Europa) 3 v.: F. Olafsonas, M. Filipas, V. Ulmanas, R. Tešneris ;

iš 3-ios (Rytų Europa) 3 v.: po mač turnyro: I. Bilekas, M. Bertokas, A. Matanovičius;

iš 4-os (SSRS) 4 v.: (T. Petrosianas, V. Korčnojus , L. Šteinas ir J. Geleris);

iš – 5-os – (JAV) 3 v: (R. Fišeris, V. Lombardis R. Vainšteinas);

iš – 6-os (Kanada) 1 v.: D. A Janovskis;

iš – 7-os – (Centrinė Amerika) – 1 v.: M. Kuelaras;

iš – 8-os – (Pietų Amerika) 3 v.: (J. Bolbočanas. S. Šveberis), E. Germanas;

iš – 9-os – (Azija) 1 v. – M. Aaronas.

Tarpzoninis turnyras

1962 m. Stokholmo Tarpzoninis turnyras vyko Stokholme 1962 m. sausio 26 – kovo 7 d.

Dalyvavo 23 šachmatininkai. Dalyviai – devynių FIDE zoninių turnyrų geriausiai pasirodę šachmatininkai: iš 2-os ir 4-os po 4 dalyvius; iš 1-os, 3-ios, 5-os ir 8-os – po 3; iš 6-os, 7-os, ir 9-os zonų – po 1.

Vietoj iškovojusių teisę zoniniame turnyre, bet dėl įvairių priežasčių nedalyvavusių JAV šachmatininkų: V. Lombardžio ir R. Vainšteino, žaidė (taip pat iš JAV) A. Bisgajeris ir P. Benko.

Tarpzoninį turnyrą laimėjo R. Fišeris – 17½ taško iš 22 galimų.

Sekantys žaidėjai pateko į 1962 m. Kandidatų turnyrą: R. Fišeris, J. Geleris, T. Petrosianas, V. Korčnojus, M. Filipas, S. Gligoričius.

Kandidatų turnyras

Pasaulio šachmatų čempionato 1962 m. Kandidatų turnyras vyko: Kiurasao saloje Vilemstade. 1962 m. gegužės 2–birželio 26 d.

Turnyre dalyvavo 6 geriausiai pasirodę 1962 m. tarpzoniniame turnyre šachmatininkai, 1961 m. pasaulio čempionato mačą revanšą pralaimėjęs pasaulio eksčempionas Michailas Talis ir Paulius Keresas – praėjusio 1959 m. Kandidatų turnyro antros vietos laimėtojas.

Aštuoni dalyviai keturių turų ratų sistemos turnyre, per 28 turus, kiekvienas su kiekvienu, sužaidė po 4-ias partijas.

Pirmoji vieta, bei teisė žaisti pasaulio čempionate mačą su čempionu M. Botviniku, atiteko T. Petrosianui, surinkusiam 17½ taško iš 28 galimų.

Pretendentas

Jis iškilo 6-ojo dešimtmečio pradžioje, kai po dviejų nesėkmingų bandymų, 1951 m. SSRS šachmatų čempionate užėmė 2-ą vietą ir pateko į pasaulio čempionato ciklą, praėjęs 1953 m. kandidatų turnyrą Ciuriche tenkinosi 5-ąja vieta. T. Petrosianas ir toliau būdavo tarp „trijų“, ar „penkerių“ geriausių, bet kad galėtų tapti pasaulio čempionu negalvojo. 1956 m. Kandidatų turnyre Amsterdame atsilieka 2 taškais nuo V. Smyslovo, o 1959 m. kandidatų turnyre – giliam M. Talio šešėlyje. Bet 1962 m. kand. turnyre Kiurasao jau pasiruošęs būti pirmu.

Jis 1958 m. vos nelaimėjo Rygoje vykusio SSRS čempionato, bet kai šis 1959 m. vyko gimtajame Tbilisyje – tapo čempionu (13½ iš 19). 1960 m laimėjo turnyrus: Beverveike (6½ iš 9), Kopenhagoje (12½ iš 13) ir tik pustaškiu atsiliko nuo V. Korčnojaus SSRS čempionate, o sekančiame – pustaškiu aplenkęs V. Korčnojų, antrą kartą tampa čempionu (13½ iš 19). 1961 m. turnyre Blede T. Petrosianas po M. Talio ir R. Fišerio – 3-ias (12½ iš 19).

R. Fišeris apie jį kalbėjo: „Jei T. Petrosianas žaistų truputi drasiau, jis būtų pačiu stipriausiu pasaulyje“.

Bet Kiurasao pakako ir įprasto jo žaidimo ir ištvermės. Penkias paskutiniąsias turnyro partijas jis baigė lygiosiomis (trejose iš jų be atkaklios kovos), tuo tarpu pagrindinis konkurentas dėl 1-os vietos Paulius Keresas įsigudrino pralaimėti prieš P. Benką, su kuriuo iki tol turėjo sausą (3 : 0) rezultatą.

Po viso to, T. Petrosianas, surinkęs 17½ taško iš 28, buvo pirmas ir iškovojo teisę žaisti pasaulio čempionato mačą su M. Botviniku (P. Keresas ir J. Geleris atsiliko pustaškiu).

Čempionas

FIDE kongresas 1959 m. Liuksemburge atšaukė pasaulio čempiono teisę į mačą revanšą (šis nutarimas įsigaliojo nuo 1961–1963 m. ciklo), kas padarė posūkį šachmatų čempionatų istorijoje. Kaip ne keista, bet M. Botvinikas nei karto nelaimėjo pirmųjų pasaulio čempionato mačų: pirmieji su D. Bronšteinu (1951) ir V. Smyslovu (1954) baigėsi lygiosiomis – jis laimėjo tik revanšo mačus.

M. Botvinikas skeptiškai sureagavo į revanšo mačų atšaukimą, kuris buvo priimtas SSRS šachmatų federacijos siūlimu, bet nesiginčijo.

Dvejus metus tarp paskutinių mačų jis neįprastai daug rungtyniavo: jau po mėnesio nuo mačo su M. Taliu jis dalyvavo komandiniame Europos čempionate (pradžia buvo nekokia: per 30 ėjimų pralaimėjo V. Uncikeriui, bet pasitaisė geru žaidimu čempionato pabaigoje), kalėdiniame turnyre Heistingse (8 iš 9) ir turnyre Stokholme (8½ iš 9) 1962 m. jis žaidė šachmatų olimpiadoje Varnoje, kur vėl neišvengė pralaimėjimo (V. Ulmanui) ir žaidė su R. Fišeriu, kuri, kaip pasirodė liko vienintele, tarp jų žaista partija.

Mačo eiga

T. Petrosianas 1-ąją partiją žaidė baltaisiais ir pralaimėjo, bet, ši pergalė M. Botvinikui, skirtingai nuo startinių pergalių mačuose su V. Smyslovu ir M. Taliu jokios svarbos neturėjo! Jis nepasinaudojo savo sėkme, kuri, toli gražu, priklausė ne tik nuo šachmatų. Tigranas, kaip jis vėliau sakė, “pratinosi prie savo naujos „padėties“, į galvą lindo mintys apie vaikystę, apie praeitą ilgą kelią…”

Pretendentas, ramiai atlaikęs “spaudimą”, išlygino mačo rezultatą 5-oje partijoje, kuri buvo viena geriausių mače, kur jis lygioje vietoje sugebėjo aplošti čempioną. O netrukus, laimėjęs 7-ąją, išsiveržė į priekį. Po to sekė penkios lygiosios… Kai kuriose iš jų M. Botvinikas turėjo inciatyvą, tačiau pralaimėjimas T. Petrosianui praktiškai negrėsė.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	Taškai
Tigranas Petrosianas	0	½	½	½	1	½	1	½	½	½	½	½	0	1	½	½	1	1	½	½	½	12½ (+5,-2,=15)
Michailas Botvinikas	1	½	½	½	0	½	0	½	½	½	½	½	1	0	½	½	0	0	½	½	½	9½ (+2,-5,=15)

Vis tik, čempionas sugebėjo išlyginti mačo rezultatą, laimėjęs 14-ąją partiją. Atrodė, kad dabar svarbiausią vaidmenį suvaidins M. Botviniko didžiulė mačų patirtis, jo sportinis charakteris.

Bet galą tokiems samprotavimams padarė 15-oji partija. Ji buvo lemtinga mače: T. Petrosianas ją laimėjo, kaip iš natų, ir persvėrė 3 : 2. Čempioną pribaigė įvykiai 18-oje partijoje, kai žaisdamas namie išnagrinėtą atidėtą partiją, pralaimėjo, iš esmės, lygioje baigmėje. Po jos, susinervinęs M. Botvinikas pralaimi ir 19-ąją. Toliau kovos jau nebuvo – trys trumpos lygiosios. Tigranas Petrosianas nugalėjo 12½ : 9 ir tapo pasaulio šachmatų čempionu.

Po mačo

Sužaidęs savo septintąjį mačą pasaulio čempionate (daugiau mačų žaidė tik E. Laskeris) pasitraukė iš kovos dėl čempiono vardo, pareiškęs, kad nedalivaus 1965 m. kandidatų mačuose. Mačus revanšus FIDE buvo panaikinusi, o jam buvo 52 metai ir veržtis dar kartą kovoti su T. Petrosianu, kurio žaidimo taip ir neperprato, nebenorėjo.

Apie savo varžovą M. Botvinikas rašė:

„T. Petrosianas turi savotišką šachmatų talentą. Kaip ir M. Talis jis stengiasi žaisti ne „pagal poziciją“ taip, kaip tai buvo suprantama anksčiau. Bet jeigu M. Talis siekdavo dinamiškų padėčių, tai jis kurdavo padėtis, kuriose veiksmas rutuliojasi, kaip sulėtintam filme. Jo figūras užpulti sudėtinga: atakuojančios figūros juda lėtai, nes jos klimpsta „pelkėje“, kuri supa T. Petrosiano figūrų stovyklą. Jei galų gale pavyksta sukurti pavojingą ataką, tai, arba jau belikę mažai laiko, arba jau esi pavargęs“.

T. Petrosianas po mačo, dalindamasis mintimis, sakė:

„Mačo metu pajutau, kad M. Botvinikas pavargsta, pasireiškia nuovargis (vis tik 52 metai) ir jis nebegali toliau žaisti ilgo mačo su pradine energija. Man tapo aišku, kad jis neapskaičiavo savo jėgų… Taip pat turėjo įtakos ir tai, kad M. Botvinikas žaisdavo retai varžybose ir faktiškai buvo praradęs sportinę formą. Pozicinėj kovoj buvo lengviau, negu laukiau, o pabaigose, mano nustebimui, čempionas darydavo daug klaidų. Man mačo metu pavyko rečiau klysti – tai ir lėmė mano sėkmę!“

Nuorodos

1963 m. pasaulio čempionato mačo Botvinikas – Petrosianas partijos

• Šachmatų čempionai