1961 m. pasaulio šachmatų čempionatas
1961 m. pasaulio šachmatų čempionatas tai pasaulio šachmatų čempionato mačo revanšo varžybos dėl pasaulio čempiono vardo tarp M. Talio ir M. Botviniko. Buvo žaidžiamas 24 partijų mačas. Jis vyko 1961 m. kovo 15 – gegužės 12 d. Maskvoje.[1] Eksčempionui reikėjo laimėti mačą. Esant rezultatui 12 : 12 pasaulio čempionas Michailas Talis išsaugotų titulą. Nugalėjo M. Botvinikas 13 : 8 (+10,-5,=6) ir antrą kartą susigrąžino pasaulio čempiono titulą.[2]
Dalyviai redaguoti
FIDE 1956 m. buvo priėmusi pasaulio šachmatų čempionato taisyklių pataisą, kurioje pralaimėjęs mačą pasaulio čempionas įgyja teisę į revanšo mačą. Ta pataisa antrą kartą pasinaudojo M. Botvinikas.
Eksčempionas redaguoti
Prieš 1960 m. mačo pabaigą, kai rezultatas jau buvp +3 M. Talio naudai M M. Botvinikas paklausė Goldbergo: Kaip galvojate ar žaisti man mačą revanšą?“ Šis pamostigavęs rankomis atsakė: Ka Jūs, ką Jūs!” Visi buvo apakinti M. Talio kombinacijų žvilgesio. Kaip prisimena M. Botvinikas: „Tada aš supratau, kad mačą revanšą būtinai reikia žaisti“. Jau mačo pabaigoje jis buvo numatęs, kai kuriuos, būsimos kovos, strategijos kontūrus.
Šachmatų olimpiadoje Leipcige, M. Botvinikas atrado, kad „ kai geriu žaidimo metu kavą, manęs užtenka visoms penkioms valandoms“. Nuo to laiko į partijas pradėjo nešiotis termosą su kava. Be to, kruopščiai išstudijavęs pralaimėtą mačą, jis nusprendė: pirma, „pasimokyti iš M. Talio ir tapti geru ir gudriu praktiku“, antra, „paruošti tokius debiutus ir su jais susijusius vidurio žaidimo planus, kur kova turi uždarą pobūdį, lenta padalyta į atskiras zonas, kur figūros neturi judėjimo laisvės; tegu padėtis objektyviai ir bus blogesnė, bet užtai varžovas negalės efektyviai pasinaudoti savo gabumais…“
Čempionas redaguoti
Skirtingai nuo M. Botviniko ir V. Smyslovo, M. Talis, tapęs čempionu, nesiruošė sėdėti namie – jis troško žaisti. Vasarą dalyvavo mače SSRS – Vakarų Vokietija, kur žaidė sėkmingai (per 8-ias partijas prarado tik pustaškį). Po to žaidė Leipcigo šachmatų olimpiadoje prie 1-os lentos, kur triuškino varžovus išskyrus paskutinijį turą, kai nieko nelemiančioje, labai aštrioje, partijoje pralaimėjo J. Penrouzui. Naujuosius metus čempionas pasitiko Stokholme – kalėdiniame turnyre, kur jis surinko 9½ iš 11-os.
Per nepilnus metus M. Talis suspėjo duoti ne vieną dešimtį simultanų, dalyvauti daugybėje priėmimų. Toli gražu ne galiūno sveikata pasižymintis čempionas neatlaikė tokio tempo, be to, jis ir nekreipė dėmesio į savo sveikatą. M. Talis, pilna prasme, buvo „žmonių“ čempionas.
Keleta mėnesių prieš mačą revanšą pateko į ligoninę, kur jam pašalino vieną inkstą. Ar galėjo tokioj būklėj žaisti mačą? Gydytojai rekomendavo atidėti mačo pradžią mėnesiui ir SSRS sporto komitetas buvo linkęs pritarti Latvijos šachmatų federacijos prašymui, bet tam pasipriešino M. Botvinikas, kuris pareikalavo, kad M. Talis atvyktų į Maskvą, kur jį apžiūrėtu gydytojai!
„Sužinojęs apie tai, – prisimena J. Averbachas, – M. Talis šyptelėjo : Nieko, aš ir taip jį aplošiu!“ Tai buvo jo pirmoji klaida: manydamas, kad M. Botvinikui jau viską yra įrodęs ir, kad lengvai įveiks varžovą dar kartą, jis klydo. V. Smyslovo atvejis, kai šis prieš trejus metus beviltiškai pralaimėjo mačą revanšą M M. Botvinikui, jam nekėlė nerimo.
Prognozės prieš mačą redaguoti
Šachmatų publika neturėjo abejonių, kad M. Talis antrą kartą sutriuškins M. Botviniką, Jie nekreipė dėmesio į čempiono ligą ir eksčempiono sugebėjimus pasiruošti mačui. Daugumas buvo sužavėti M. Taliu ir geidė, kad šis stebuklas tęstusi. Bet, kad žaisti taip, kaip 1960 m., reikėjo fizinių jėgų ir normalaus pasitikėjimo savimi.
Kaip tik to pasitikėjimo 1961 m. M. Taliui buvo per akis. Jis nusiteikė į artėjančią kovą per daug lengvabūdiškai. Daug rūkė, buvo blogos fizinės būklės, propagavo „šviežios galvos“ idėją. Apie ją vėliau, savo knygoje apie mačą, M. Talis rašė: "Dėl tokio varginančio mačo žymiai svarbiau išlaikyti šviežią galvą, nei ateiti į žaidimą su dviem čemodanais teorijos naujovių, kai … dėl nuovargio būsi nepajėgus pasinaudoti po debiuto įgyta persvara“.
Mačo eiga redaguoti
Pirmas pavojaus skambutis M. Taliui nuskambėjo jau po pirmosios mačo revanšo partijos: lygioje pabaigoje jis įsigudrino pralaimėti beveik „lygioje vietoje“. Antrojoje partijoje jam pavyko išlyginti mačo rezultatą: tik abipusiame ceitnote dėl M. Botviniko klaidos, bet trečiojoje – čempionas nepamatė varžovo taktinio smūgio, ir pateko į sunkią padėtį. Mačo rezultatas tapo 2 : 1 M. Botviniko naudai. Nors po to sekusios trys partijos pasibaigė lygiosiomis, bet dvejose iš jų, M. Talis, įdėjęs daug pastangų, išsigelbėjo tik ceitnote. Septintoji partija pasibaigė dar iki ceitnoto: varžovas jį įveikė per 30 ėjimų. Šią partiją M. Talis komentavo taip: „ Pirmą kartą gyvenime, mane įveikė jau debiute!“
M. Botvinikas perėmė iniciatyvą į savo rankas, nukreipdamas žaidimą jam naudinga vaga, nesuteikdamas galimybių M. Taliui „pakelti galvos.“ Be to, po 7-osios partijos, M. Talis susirgo gripu ir buvo priverstas prašyti pertraukos. Tačiau ir po pertraukos, pilnai atsistatyti jam nepavyko – sekė dar du pralaimėjimai iš eilės (9-oji ir 10-oji partijos), po kurių M M. Botvinikas įgijo 3 taškų persvarą ir tai lėmė kovos baigtį. M. Talis nebeturėjo nei fizinių, nei moralinių jėgų išlyginti rezultatą. Tai parodė 11-oji partija, kurioje eksčempionas, pagavęs varžovą, jam pažįstamoje schemoje, ramiai ir užtikrintai pasiekė trečiąją iš eilės pergalę. Rezultatas tapo 7½ : 3½. M. Talis vis tik sugebėjo susitelkti, laimėdamas 12-ąją partiją, bet vėl sekė „šaltas dušas“ – M. Botvinikas laimėjęs 13-ąją ir 15-ąją partijas jau pirmavo 10 : 5.
| Žaidėjas | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Michailas Botvinikas | 1 | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | 0 | 1 | 1 | 1 | 0 | 1 | ½ | 1 | ½ | 0 | 1 | 0 | ½ | 1 | 13 (+10,-5,=6) |
| Michailas Talis | 0 | 1 | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | 1 | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | ½ | 0 | ½ | 1 | 0 | 1 | ½ | 0 | 8 (+5,-10,=6) |
Žaisdamas juodaisiais, per 8-ias partijas, čempionas surinko tik ½ taško – eksčempionui, kad susigražintų „karūną“ betrūko 2½ taško, o partijų dar net 9-ios.
M.Talis dėjo didžiules pastangas, kad išsigelbėtų. Jis buvo netoli pergalės 16-ojoje partijoje, laimėjo dvi senąsias indiškąsias – 17-ąją ir 19-ąją partijas, bet silpnai žaidė 18-ąją, kurią pralaimėjo. Paskutinės viltys buvo sudėtos į 20-ąją partiją, kur M. Talis buvo arti pergalės, bet nežiūrint dviejų atidėjimų, nesugebėjo savo pranašumo realizuoti. Partija 121 ėjime pasibaigė lygiosiomis. O jau sekančią dieną M. Botvinikas, kuriam pakako ir lygiųjų, pergalingai užbaigė 21-ąją partiją. Rezultatas tapo 13 : 8 ir M. Botvinikas antrą kartą atgavo pasaulio čempiono titulą.
Po mačo redaguoti
M. Botvinikas džiūgavo ir kartojo per susitikimus žurnalistams „… parodžiau, kaip reikia žaisti su Taliu“.
Titulo praradimą M. Talis priėmė su jam įprasta ironija. Jis, nežiūrint pastangų, niekada iki ankstesnio lygio nebepakilo, gal būt ir todėl, kad jo sveikata irgi nebepakilo iki ankstesnio lygio. Kada vėliau jo klausdavo apie kurį nors jauną talentą, atsakymo pabaigoje kartais pridėdavo: „ Kai aš buvau jo metų, jau buvau eksčempionu“.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Talis - Botvinikas. 1961 m.“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 45. – ISBN 5-85270-005-3