Paul Keres
Paul Keres | |
Pilnas vardas | Paulius Keresas |
---|---|
Šalis | Estija Sovietų Sąjunga |
Gimė | 1916 m. sausio 7 d. Narva, Rusijos Imperija |
Mirė | 1975 m. birželio 5 d. (59 metai) Helsinkis |
Titulas | Didmeistris |
Paulis Keresas (est. Paul Keres; 1916 m. sausio 7 d. Narvoje, Estijoje – 1975 m. birželio 5 d. Helsinkije, Suomijoje) – Estijos šachmatų didmeistris. P. Keresas laikomas stipriausiu šachmatininku, niekada nekovojusiu dėl pasaulio čempiono vardo. Dėl šios priežasties kritikai jį vadina šachmatų princu.
1938 m. P. Keresas gavo teisę kovoti dėl pasaulio čempiono vardo su Aleksandru Aliochinu. Tačiau didmeistrių mačas neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo. Vėliau P. Keresui dar keturis kartus nepavyko patekti į pasaulio šachmatų čempionatą – atrankos turnyruose jis likdavo antras.
Biografija
redaguotiŽaisti šachmatais P. Keresą išmokė tėvas ir vyresnysis brolis. Mažame miestelyje trūko šachmatų literatūros, todėl užrašyti ėjimus jis išmoko skaitydamas vietos laikraštį, kuriame buvo publikuojami šachmatų uždaviniai. Jaunystėje garsėjo tiksliomis ir aštriomis atakomis.
Mokydamasis mokykloje, jis tris kartus tapo Estijos berniukų čempionu – 1930, 1932 ir 1933 m. Universitete P. Keresas pamėgo korespondencinius šachmatus.
1937–1941 m. P. Keresas Tartu universitete studijavo matematiką. Savo aukštajai mokyklai jis atstovavo įvairiuose tarpuniversitetiniuose šachmatų turnyruose.
Atšauktas mačas
redaguoti1938 m. P. Keresas laimėjo vadinamąjį pretendentų turnyrą Olandijoje ir gavo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su tuometiniu čempionu Aleksandru Aliochinu. Tačiau tuo metu prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. P. Kereso tėvynę Estiją 1940–1941 metais okupavo Tarybų Sąjunga ir derybos su A. Aliochinu dėl mačo sąlygų nutrūko.
Pavojingos aplinkybės
redaguotiAntrojo pasaulinio karo metais Estija buvo okupuota Tarybų Sąjungos, paskui Vokietijos, vėl Tarybų Sąjungos. Vokiečių okupacijos metais P. Keresas dalyvavo daugelyje šachmatų turnyrų Europoje. 1944 m. sovietams pakartotinai okupavus Estiją, didmeistris nesėkmingai bandė pabėgti. Dėl šio mėginimo P. Keresas sulaukė KGB grasinimų ir baiminosi dėl savo gyvybės.
P. Keresui pavyko išvengti tremties, tačiau jo sugrįžimas į pasaulinę šachmatų areną buvo atidėtas dėl politinių priežasčių. Tarptautiniuose turnyruose didmeistris vėl pasirodė 1946 m. Tačiau ir tuomet jis buvo stebimas.
Manoma, kad ne vieną svarbią partiją prieš Tarybų Sąjungos didmeistrius jis specialiai pralaimėjo arba sužaidė lygiosiomis tam, kad išliktų „politiškai korektiškas“ ir saugus. Taip galėjo nutikti dėl sovietinės valdžios pageidavimų, jog garbingiausi titulai atitektų rusams.
Tolesnė karjera ir mirtis
redaguoti1948–1965 m. P. Keresas dalyvavo 1948 m. mače turnyre dėl pasaulio čempiono vardo ir penkiuose Kandidatų turnyruose: (1950 m., 1953 m., 1956 m., 1959 m., 1962 m. ir 1965 m. Kandidatų mače norėdamas iškovoti teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo. Keturiuose Kandidatų turnyruose liko antras.
Vėliau tris kartus tapo Tarybų Sąjungos čempionu – 1947 m. laimėjo čempionatą Leningrade, 1950 m. triumfavo Maskvoje, 1951 m. dar sykį tapo čempionu Maskvoje.
P. Keresas mirė Helsinkyje 1975 m. nuo širdies smūgio, vykdamas namo iš laimėto turnyro Vankuveryje, Kanadoje. Didmeistrio laidotuvėse Estijoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Atminimas
redaguoti- P. Kereso portretas yra įamžintas ant 5 Estijos kronų banknoto. Jis yra vienintelis šachmatininkas pasaulyje, kurio atvaizdas puošia valiutą.
- Didmeistriui atminti Taline yra pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta gatvė.
- 2000 metais P. Keresas buvo išrinktas geriausiu per visą šimtmetį Estijos sportininku.
- P. Keresas yra vienintelis šachmatininkas, kurio atminimui kasmet vyksta du turnyrai – vienas Estijoje, o kitas Kanadoje.
Nuorodos
redaguoti- Straipsnis apie P. Keresą šachmatų naujienų interneto svetainėje ChessBase.com
- P. Kereso biografija interneto svetainėje šachmatų mėgėjams Supreme-chess.com Archyvuota kopija 2010-11-30 iš Wayback Machine projekto.
- P. Kereso biografija interneto svetainėje En.allexperts.com Archyvuota kopija 2009-10-05 iš Wayback Machine projekto.