Gruzdžių valsčius

Koordinatės: 56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg. / 56.10; 23.25

Gruzdžių valsčius

1863 – 1950

Valstybė

Lietuva

Administracinis centras

Gruzdžiai

1863–1950 m.

Šiaulių apskritis

Gruzdžių valsčius (rus. Груздзевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje. Centras – Gruzdžiai.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas 1863 m. padalijus 1791 m. vietoje Šiaulių ekonomijos Gruzdžių gubernijos įkurtą Šiaulių apskritį ir apjungus Gruzdžių ir dalį Meškuičių bei Šakynos parapijų.^[1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Šiaulių rajonui (6 apylinkės) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Kiti teritoriniai vienetai	Gyvenvietės
1897	533,2	10 204	719	Beržėnų seniūnija, Meškuičių seniūnija, Piktuižių seniūnija, Verbūnų seniūnija
1923^[2]	424	10 827	2293	Beržėnų seniūnija, Gruzdžių seniūnija, Lygudų seniūnija, Mažeikių seniūnija, Mimaičių seniūnija, Piktuižių seniūnija, Račių seniūnija, Rudiškių seniūnija, Saveikių seniūnija, Šakynos seniūnija, Šelvenų seniūnija, Šiupylių seniūnija, Valdomų seniūnija, Verbūnų seniūnija
1932	237,21	13 002		Beržėnų seniūnija, Gruzdžių seniūnija, Piktuižių seniūnija, Saveikių seniūnija, Šakynos seniūnija, Šelvenų seniūnija, Šiupylių seniūnija, Valdomų seniūnija, Verbūnų seniūnija
1949^[3] (išsamiau)	392			11 apylinkių

ViršaičiaiKeisti

1934–1944 m. – Stasys Motūzas
1940–1941 m. – Povilas Norkūnas

PadaliniaiKeisti

1923 m.	1949 m.
-	Aukštuolių apylinkė
Beržėnų seniūnija	Beržėnų apylinkė
Gruzdžių seniūnija	Gruzdžių apylinkė
Lygudų seniūnija	-
-	Lukošaičių apylinkė
Mažeikių seniūnija	-
Mimaičių seniūnija	-
Piktuižių seniūnija	Piktuižių apylinkė
Račių seniūnija	-
Rudiškių seniūnija	-
Saveikių seniūnija	Saveikių apylinkė
Šakynos seniūnija	Šakynos apylinkė
Šelvenų seniūnija	Šelvėnų apylinkė
Šiupylių seniūnija	Šiupylių apylinkė
Valdomų seniūnija	Valdomų apylinkė
Verbūnų seniūnija	Verbūnų apylinkė

GyvenvietėsKeisti

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Asinovkos dv.
Augučių dv.
Aukštrakių vns.
Aužgirių vns.
Balsių k.
Bargavonių k.
Bartkūnų dv.
Berezovkos plv.
Beržėnų dv.
Biržų k.
Bučiūnų k.
Bungių k.
Burbinų k.
Buvainių k.
Čiaponių k.
Dabrolių vns.
Dargių k.
Dargaičių k.
Dargaudžių k.
Daugmaudžių k.
Daujočių k.
Dimšių k.
Diržių k.
Egeliškių k.
Gaižiškių vns.
Gedaičių k.
Gedvydžių k.
Georgevskos plv.
Griežiškių k.
Gruzdžių mstl.
Gruzdžių (Gorių) dv.
Gulbinų k.
Gurbų dv.
Jaunelių k.
Jokūbaičių k.
Jurgaičių k.
Kančiūnų k.
Kantminių k.
Karvelių k.
Kiauklių vns.
Kybarčių k.
Kudgalių k.
Laumakių k.
Lepšių k.
Lygudų k.
Lukošaičių k.
Maldenių vns.
Maldenių k.
Maniūšių k.
Maniušių dv.
Mažeikių k.
Mecėdų dv.
Medvalakių k.
Meštaičių vns.
Mimaičių k.
Mikaičių k.
Mikutaičių k.
Miliškių vns.
Norvaišių k.
Nuomininkų k.
Pakarnių k.
Pakarniukų k.
Pakubelių vns.
Pamušio dv.
Pauparių dv.
Piktaičių k.
Piktuižių k.
Piktuižių dv.
Podiškių vns.
Povilaičių k.
Poviliškių k.
Račių k.
Radimų vns.
Rakandžių k.
Ratkūnų k.
Raubaičių k.
Raudiškių k.
Raudiškių vns.
Raušiškių k.
Ražų k.
Riškaičių k.
Romutaičių k.
Rubežninkų k.
Rūdiškių k.
Sauginių k.
Saveikių k.
Skuobiškių vns.
Sručio vns.
Stanelių k.
Strazdų k.
Šakynos mstl.
Šapkaičių dv.
Šapkaičių k.
Šėkščių dv.
Šėkščių k.
Šelvėnų dv.
Šemetiškių vns.
Šilmikių k.
Šiupylių k.
Taurakių k.
Trumpaitėlių k.
Tulminų k.
Vaišnorių k.
Vaitiškių vns.
Valdamų dv.
Valdamų k.
Valakų vns.
Varčiulių vns.
Vasiliškių vns.
Veižgirdžių k.
Velvyčių k.
Verbūnų dv.
Vileišiškių vns.
Vorelių k.
Žardelių k.
Žiogų k.
Žmirklių k.
Žvirbliškių vns.

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1861	Šiupyliai	Augustinas Baranauskas, knygnešys	1923
1871	Dargaičiai	Vincas Čepinskis, fizikas	1940
1900	Laumakiai	Alfonsas Vytautas Braziulis, žurnalistas	1982
1907	Mikaičiai	Aleksandras Merkelis, žurnalistas	1994
1922	Auksučiai	Stasys Daunys, etnografas
1937	Verbūnai	Henrikas Elzbutas, inžinierius

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 10 827 žmonės:^[4]

Lietuviai – 93,87% (10163);
Latviai – 3,79% (410);
Žydai – 1,31% (142);
Rusai – 0,67% (73);
Vokiečiai – 0,18% (19);
Lenkai – 0,04% (4);
Kiti – 0,15% (16).

ŠaltiniaiKeisti

↑ Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
↑ 1923 m. surašymo duomenys

[1] Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.

[4] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]