Gynybinis griovys − gilus platus griovys, paprastai iškastas priešais įtvirtinimų sienas ar pylimus, trukdantis atakuojantiems pasiekti sieną ar pylimą.

Bodiamo pilis apsupta vandens

Grioviai buvo naudojami tiek ilgalaikiuose, tiek lauko įtvirtinimuose, nuo gilios senovės iki Pirmojo pasaulinio karo. Gynybinių griovių išnykimas susijęs vis platesniu apkasų naudojimu. Po to nauji gynybiniai grioviai nebeįrenginėti. Tačiau imta naudoti ypatingą gynybinių griovių rūšį − prieštankinius griovius.

Pradžioje grioviai atsirasdavo sukasinėjant gynybinius pylimus, nes pylimams reikalingas gruntas būdavo imamas iš atsirandančio griovio vietos. Taip susidarydavo gynybinių griovio ir pylimo kompleksas. Vėliau ant pylimų atsirado dar ir sienos.

Gynybiniai grioviai būna dvejopi − sausieji ir su vandeniu. Pastarieji grioviai būdavo užpildyti stovinčiu, kartais − pratakiniu vandeniu. Grioviai su vandeniu apsaugodavo gynybines sienas ir nuo pasikasimo po jomis.

Kartais pilys ir tvirtovės būdavo apsuptos ne grioviais, bet didesniais vandens telkiniais − pvz., pastatytos upių ar ežerų, jūros salose.

Istorija

redaguoti

Senųjų civilizacijų gynybiniai grioviai

redaguoti
 
Šiaurinės Buheno tvirtovės pusės vaizdas

Vienas seniausių įtvirtinimų su vandens grioviu yra senovės Egipto tvirtovė Buhenas, stovėjusi Nubijoje. Griovių likučiai aptikti ir Babilono griuvėsiuose, senovės Egipto ir Asirijos reljefuose.[1][2]

 
Caerphilly pilis Velse
 
Olomuoco (Čekija) bastioninės tvirtovės planas

Europoje naudojo tiek sausus, tiek vandens griovius. Kartais griovius tiek paplatindavo, kad jie imdavo panėšėti į ežerus. Kartais pilys stovėdavo pusiasalio gale, todėl griovys būdavo kasamas tik skersai pusiasalį, kad pilis liktų saloje. Kai kurias pilis supančio vandens lygį palaikydavo patvenktos upės.

Po viduramžių statytų tvirtovių, skirtų gintis nuo šautuvais ir patrankomis ginkluotos kariuomenės dažniausiai turėdavo sausus gynybinius griovius. Nors kartais jų grioviai būdavo ir su vandeniu. Tokios tvirtovės pavyzdys yra Olomouco bastioninė tvirtovė. XIX statyti poligoniniai fortai turėdavo tik sausuosius griovius.

Einant laikui nemažai įtvirtintų pilių virto rūmais ar didikų rezidencijomis, skirtomis ne gynybai, o svečių apgyvendinimui. Supantys gynybiniai grioviai ir ežerai virto dekoratyviniais. Kai kurie XVII a. statyti rūmai Prancūzijoje (pranc. château) jau nebuvo įtvirtinami, tačiau buvo tradiciškai apsupami grioviais, o į juos įvažiuoti reikėdavo per tiltus.

 
Tokijo Imperatoriaus rūmų ir supančių sodų planas, kuriame matyti sudėtinga vandens kanalų sistema.

Japonijos pilys dažnai turėjo ištobulintus griovius, kartais jas supdavo koncentriškai įrengti grioviai, o aplinkinėje vietovėje kartais būdavo papildomas griovių tinklas. Japonijos pilys dažniausiai turėdavo iki trijų koncentrinių griovių. Išorinis gynybinis griovys gindavo papildomus pilies statinius.

Daugelis Japonijos pilių tapo miestų centrinėmis dalimis, tad jas supantys kanalai tapdavo svarbiais miesto vandens keliais. Net ir dabar Tokijo Imperatoriaus rūmų kanalų sistema yra aktyviai naudojama - pradedant pasiplaukioti skirtomis nuomojamomis valtimis ir baigiant restoranų žuvų baseinėliais.[3].

Daugelis dabar stovinčių Japonijos pilių turi griovius užpildytus vandeniu, bet feodaliniais laikais grioviai dažniau būdavo sausi (jap. karahori, 空堀). Ir šiandien kalnų pilys turi sausus griovius.

Vandens kanalus turi ir Draustinis miestas bei Sianas Kinijoje, Veloras (angl. Velllore) Indijoje, Ankor Vatas Kambodžoje bei Čiangmajus Tailande.

Gynybiniai grioviai daugiau asocijuojasi su Europos pilimis, tačiau tokius griovius įsirengdavo ir Misisipės kultūros Šiaurės Amerikos indėnai. Ten grioviai sudarydavo kai kurių įtvirtintų kaimų išorinę gynybos įrenginių dalį.

Dabartis

redaguoti

Gynybiniai šiuolaikinėje karyboje reikšmės praktiškai neturi. Tačiau jie yra gana efektyvi priemonė apsisaugoti nuo užminuotų automobilių tarano.

Galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
  1. Archaeology in Syria Tell Sabi Abyad Archyvuota kopija 2007-03-21 iš Wayback Machine projekto. straipsnis Nyderlandų muziejaus Netherlands National Museum of Antiquities svetainėje
  2. Oreddsen D. Moats in Ancient Palestine
  3. „Imperial Palace moats illegally occupied by businesses“. Japan Today. 2006 m. rugpjūčio 25 d. Suarchyvuotas originalas 2006-10-28. Nuoroda tikrinta 2010-09-27.