Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

56°16′44″š. pl. 21°51′25″r. ilg. / 56.2790°š. pl. 21.8570°r. ilg. / 56.2790; 21.8570

Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Skuodo
Savivaldybė Skuodo rajonas
Gyvenvietė Ylakiai
Adresas Židikų g. 1
Statybinė medžiaga plytų mūras
Stilius istorizmas

Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ylakių miestelyje, prie centrinės aikštės, apie 1 km į pietus nuo kelio  170  MažeikiaiSkuodas . Pastatyta po 1899 m. Bažnyčia yra architektūros paminklas,[1] patenka į Ylakių miestelio istorinės dalies teritoriją.[2]

Bažnyčios interjeras

Parapijoje stovi Ylakių šv. Roko išpažinėjo koplyčia.

Istorija

redaguoti

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1640 m. Metrikų knygos rašytos nuo 1642 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1701 m. Jai 1709 m. dovanota 1,5 valako žemės. 1744 m. buvo vėl statoma nauja bažnyčia, kuri 1806 m. buvo sena ir griūvanti (dalis bažnyčios ir bokštai buvę neseniai perstatyti, tik dėl blogo stogo virto griuvėsiais). Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla. 1843 m. įsteigta parapija. 1863 m. vikarą Aleksandrą Miliauską valdžia įtarė raginus žmones eiti į sukilimą, todėl jį ištrėmė į Samaros guberniją.

1864 m. klebonas Motiejus Urbonavičius bažnyčioje nekalbėjo maldos už carą. Už tai nubaustas 150 rublių ir iškeltas į kitą parapiją. Nuo 1882 m. parapijiečiai ne kartą prašė, kad būtų leista statyti naują mūrinę bažnyčią. Leidimas gautas tik 1899 m. (projektavo architektas Ustinas Golinevičius; sąmatinė vertė 24 900 rub.). Bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. 1905 m. valdžia kaltino kleboną Silvestrą Pancerį, raginusį valstiečius reikalauti, kad mokykloje būtų mokoma lietuvių kalbos.

Architektūra

redaguoti

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame palaidotas kunigas Klemensas Arlauskas (19101991), 19491956 m. Sibiro tremtinys.

Bažnyčios fasaduose į raudonų plytų faktūrą įterpta nedidelių balto tinko plokštumų. Jomis papuoštos priekinių bokštelių ir pagrindinių bokštų tarpsniuose esančios aklinos nišos. Fasado portalo viršus komponuojamas laiptuotu apvadu. Langai smailėjančios formos, būdingos neogotikos stiliui. Frontone įkomponuotas trigubas pusapskričių, šiek tiek smailėjančių, arkų motyvas. Bokštai suskaidyti į du tarpsnius. Žemutiniame tarpsnyje langus puošia dvigubos biforinės arkos. Bokštų viršūnės užbaigiamos vertikaliomis smailėmis, kurias vainikuoja kryžiai.

Bažnyčia halinė, trinavė. Vidaus erdvę aplink centrinę navą skaido pilioriai. Interjere dominuoja šviesios gelsvų ir rusvų atspalvių spalvos. Altoriai išlaiko gotikai būdingus elementus.

Bažnyčioje stovi trys vertingi mediniai suolai.[3] Spėjama, kad jie stovėjo buvusioje medinėje miestelio bažnyčioje, kuri po 1880 m. sudegė. Yra registrinis varpas,[4] meistro M. Masalskio vargonai.[5] Pastatytos tautodailininko Domininko Malakausko gamybos dvi klausyklos, sakykla ir du altoriai.[6]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Ylakių bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. „Ylakių miestelio istorinė dalis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. „Suolai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. „Varpas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. „Vargonai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. Simona Macevičiūtė.Skuodo krašto kultūros paveldo išteklių panauda tiriamos vietovės turizmo plėtrai. Ylakių bažnyčia Archyvuota kopija 2021-09-30 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

redaguoti