Istorizmas
Istorizmas (mene) – viena iš meno krypčių.[1] Terminas susiformavo XIX a. devinto dešimtmečio Vokietijoje.
Istorizmui būdingas praeities meno stilių pakartojimas, pagrįstas moksliniais meno istorijos tyrinėjimais. Istorizmu grindžiamos neostilių ir eklektikos meno krypčių nuostatos. Istorizmą XIX a. pirmoje pusėje suformavo romantizmo idėjos, istorizmas yra paveikęs kūrinių, sukurtų iki XX a. pradžios, stilių. Labiausiai pasireiškė architektūroje kaip neobarokas, neorenesansas, neoromanika, neobizantika.
Istoristinio stiliaus bažnyčios Lietuvoje
redaguoti- Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia
- Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
- Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
- Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra
- Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia
- Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
- Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
- Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
- Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Istorizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 336-337 psl.