Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Vygantas Paulauskas
Gimė 1944 m. spalio 18 d. (80 metų)
Kelmė
Veikla matematikas, pedagogas
Partija 1972 m. SSKP
Alma mater 1967 m. Vilniaus universitetas

Vygantas Paulauskas (g. 1944 m. spalio 18 d. Kelmėje) – Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija

1962 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos fakultete, 19681969 m. VU aspirantūroje. 1969 m. VU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dab. daktaro), 1978 m. matematikos mokslų daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertacijas.[1] 1981 m. suteiktas profesoriaus vardas, tais pačiais metais tapo VU Matematinės analizės katedros vedėju.[2] 1990 m. išrinktas LMA nariu korespondentu. Nuo 2011 m. tikrasis LMA narys

Mokslinė veikla

V. Paulausko mokslinio darbo kryptys – ribinės teoremos begalinio matavimo erdvėse, operatorių pusgrupių aproksimacija.

Nuo 1995 m. dirba ir Matematikos ir informatikos institute. Nuo 1981 iki 2014 V. Paulauskas buvo VU Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros vedėjas, daug metų buvo VU Matematikos ir informatikos instituto Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Paruošė 15 mokslo daktarų, iš kurių 4 jau tapo habilituotais daktarais.

Publikacijos

  • Monografija „Aproksimavimo teorija centrinėje ribinėje reoremoje. Tyrimai Banacho erdvėje“ (su Alfredu Račkausku, rusų k. 1987 m.; anglų k. 1989 m.)
  • Funkcinė analizė: vadovėlis / Vygantas Paulauskas, Alfredas Račkauskas. – Vilnius: Vaistų žinios, 2007. – 2 kn.
  • Daugiau nei 120 mokslinių straipsnių.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=F Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. Vygantas Paulauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 331