Kauno Saulės gimnazija
Koordinatės: 54°54′8.2″ š. pl. 23°54′44.2″ r. ilg. / 54.902278°š. pl. 23.912278°r. ilg.
Kitos reikšmės – Saulės gimnazija.
![]() |
Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius |
Kauno „Saulės“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Savanorių pr. 46, vykdanti vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas – 190134683. Steigėjas – Kauno miesto savivaldybės taryba.
Kauno „Saulės“ gimnazija |
Istorija redaguoti
1905 m. revoliucija Rusijoje privertė carizmą padaryti nuolaidų tautinėms mažumoms. 1906 m. birželio 25 d. buvo įkurta „Saulės“ švietimo draugija, patvirtinti šios draugijos įstatai, konstatavę draugijos įkūrimą. Draugijos tikslas buvo „platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje“. 1906 m. draugija slaptai įkūrė mokytojų kursus, kurie 1907 m. buvo legalizuoti. Ilgametis jų vadovas buvo pedagogas Juozas Vokietaitis (1872–1931).
Draugijos pastangomis 1912–1913 m. buvo pastatyti Kauno „Saulės“ rūmai. Pastatui būdinga plytų stiliaus architektūra.[1] Juose įkurti mokytojų kursai, vėliau pavadinti mokytojų seminarija. Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki 1914 m. Prasidėjus karui kursų klausytojai buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau į Voronežą, tapo visų ten gyvenusių lietuvių mokytojų veiklos branduoliu.
1918 m. kursų dalyviams grįžus į Kauną, atidaryta „Saulės“ mokytojų seminarija. „Saulės“ mokytojų seminarija tapo centru, kuris traukė žinomus Lietuvos veikėjus. Čia dirbo Juozas Karosas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Kazimieras Žitkus ir kiti. 1919 m. kovo mėn. „Saulės“ rūmai priglaudė pirmąją muzikos mokyklą Lietuvoje, vadovaujamą Juozo Naujalio. 1923 m. liepos 18 d. „Saulės“ rūmuose įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kurioje mokėsi 27 mokinės. Mokinių skaičiui didėjant, 1926 m. liepos 14 d. progimnazijai suteikiamas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas. 1930 m. balandžio 1 d. LR Švietimo ministerija leido Šv. Kazimiero Seserų kongregacijai perimti iš „Saulės“ draugijos mergaičių gimnaziją ir ją pavadinti Kauno Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazijos vardu. Jai vadovauti ir mokyti buvo pakviestos seserys kazimierietės. 1929 m. gimnazija išleido pirmąją laidą. Mokyklą baigė 19 mergaičių. 1937-1938 m. m. gimnazijoje mokėsi iki 500 moksleivių. Gimnazistės dėvėjo bordo spalvos uniformą (vasarą – bordo spalvos sijoną ir kepuraitę, baltą drobinę palaidinukę). Gimnazija turėjo savo vėliavą, himną, kiekviena laida – vardą ir savo laidos himną (pirmoji – baltoji, 1930 m. – žydroji ir t. t.).
1940 m. Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazija pavadinta Kauno 8-ąja gimnazija, tapo berniukų (visos mergaitės perkeltos į Kauno 3-ąją gimnaziją), o nuo 1950 m., kaip ir visos gimnazijos Lietuvoje, Kauno 8-ąja vidurine mokykla. 1962 m. gegužės 18 d. LTSR Švietimo ministro įsakymu mokykloje įvedamas sustiprintas matematikos ir fizikos profilinis mokymas pagal specialų mokymo planą. 1963 m. spalio 21 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu mokyklai suteiktas sovietinio partizano Juozo Aleksonio vardas. 1974 m. pastatytas mokyklos priestatas. 1986 m. mokykloje atidarytas pirmasis tuometinėje LTSR informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindų kabinetas, kuriame buvo įrengta 18 darbo vietų. 1989 m. balandžio 30 d. mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 m. rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas, iš gimnazijos iškelta Kauno Žaliakalnio pradinė mokykla. 2001–2002 m. gimnazija renovuota. 2003 m. gimnazija tapo išgryninta – keturmetė – gimnazija.
Direktoriai redaguoti
- 1923–1928 m. Katerina Milevičiūtė
- 1928–1934 m. Ona Liauksminaitė
- 1934–1940 m. Anelė Česnaitė
- 1941–1943 m. Zigmas Kuzmickis
- 1943–1944 m. Juozas Rainys
- 1944–1946 m. Juozas Matusevičius
- 1946–1947 m. Albertas Endzaitis
- 1947–1951 m. Aloyzas Brazdžionis
- 1951–1958 m. Vladas Rutkauskas
- 1958–1962 m. Aldona Mickevičienė
- 1963–1966 m. Jonas Barcys
- 1966–1974 m. Vytautas Želvys
- 1974–1979 m. Laima Krasauskaitė
- 1979−2014 m. Aldona Sellienė
- nuo 2015 m. Sonata Drazdavičienė
Žymūs mokytojai redaguoti
- Danguolė Beinarytė – muzikos mokytoja, choro dirigentė.
- Adomas Brakas – dailininkas, architektas, pedagogas.
- Dangerutis Čebelis – kalbininkas, romanistas, filologijos mokslų daktaras.
- Liudas Dambrauskas – Lietuvos rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras.
- Remigijus Danielius – istorijos mokytojas ekspertas.
- Juozas Dilka – fizikos mokytojas ekspertas.
- Sigita Dijokienė – geografijos mokytoja ekspertė, įvairių mokymo priemonių autorė ir bendraautorė, 2009 m. Kauno „Metų švietėja“, 2012 m. Kauno miesto „Metų mokytoja“
- Pranas Dovydaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas.
- Laima Girdauskienė – geografijos mokytoja ekspertė ir ekonomikos mokytoja , įvairių mokymo priemonių bendraautorė, 2014 m. Kauno miesto „Metų mokytoja“, 2015 m. „Metų Lietuvos ekonomikos mokytoja“.
- Kornelija Intienė – matematikos mokytoja ekspertė, įvairių mokymo priemonių autorė ir bendraautorė.
- Valdemaras Jaruševičius – istorijos mokytojas ekspertas, įvairių mokymo priemonių autorius ir bendraautoris.
- Rita Jonaitienė – matematikos mokytoja ekspertė, įvairių mokymo priemonių bendraautorė.
- Stasys Jurėnas – fizikos mokytojas ekspertas, įvairių mokymo priemonių autorius ir bendraautoris, 2013 m. Kauno miesto „Metų mokytojas“.
- Juozas Karosas – kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas.
- Ilona Knyzelienė – matematikos mokytoja ekspertė, įvairių mokymo priemonių bendraautorė, 2016 m. Kauno miesto „Metų mokytoja“.
- dr. Jūratė Radavičiūtė – anglų kalbos mokytoja ekspertė.
- Gustas Klevinskas - informatikos mokytojas ekspertas, įvairių mokymo priemonių bendraautorius, 2008 m. Kauno miesto „Metų mokytojas".
- Zenonas Repčys – matematikos mokytojas.
- Simonas Bansevičius - fizikos mokytojas ekspertas.
- Adelė Šarkienė – chemijos mokytoja ekspertė, įvairių mokymo priemonių autorė ir bendraautorė.
- Zigmas Tamakauskas – istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, LLKS štabo narys, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Pirmojo laipsnio Partizanų žvaigžde, Kauno miesto Santaros Garbės ženklu ir daugeliu kitų apdovanojimų.
- Birutė Vasylienė – matematikos mokytoja ekspertė, įvairių mokymo priemonių bendraautorė.
Žymūs mokiniai redaguoti
- Artūras Taranda
- Povilas Aksomaitis
- Gediminas Akstinas
- Joana Bartaškienė
- Danguolė Beinarytė
- Antanas Buračas
- Ramūnas Butautas
- Arvydas Garbaravičius
- Ramūnas Garbaravičius
- Kęstutis Genys
- Antanas Guoga
- Artūras Jagelavičius
- Edmundas Jakilaitis
- Ona Juodytė
- Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė
- Ramunė Kalėdienė
- Roma Kazlauskienė-Karaškaitė
- Egidijus Klumbys
- Tadas Langaitis
- Artūras Lencevičius
- Šarūnas Marčiulionis
- Stasys Malkevičius
- Vilma Martinkaitienė
- Marius Matijošaitis
- Visvaldas Mažonas
- Algimantas Mileika
- Irena Misevičienė
- Kęstutis Navakas
- Jurgis Oksas
- Audronė Pacevičienė
- Dainius Pavalkis
- Tomas Rakauskas
- Algirdas Saudargas
- Gediminas Šerkšnys
- Gintautas Umaras
Himnas redaguoti
- Saulės ratas iškyla aukštai
- Ir veržias dvasia į žydrynę,
- Mes – „Saulės“ gimnazijos vaikai,
- Mus žadina saulė Tėvynės.
- Apšvies ji teisingas mintis
- Jaunystės už Lietuvą žygį,
- Tegul sužydės ateitis,
- Kaip saulė gyvenimo žydi.
- Neblėski, jaunystės ugnie,
- Tėvynei ir Darbui liepsnoki,
- Ir Dievo palaimos, širdie,
- Gimnazijos rūmuos ieškoki.
Muzika – V. Švedo, žodžiai – J. Liutkutės, R. Keturakio, L. Lukočiūtės
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010