Vitas (vyskupas)
| Vyskupas Vitas lot. Vitus | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Vyskupas Vitas (nežinomas Lietuvos XVII a. dailininkas). Paveikslas saugomas Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje. | |
| Gimė | 1190 m. |
| Mirė | 1269 m. (~79 metai) |
| Veikla | dominikonas, vienas pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupų |
Vitas (lot. Vitus, 1190 m. – 1269 m.) – dominikonas, vienas pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupų.[1]
Biografija redaguoti
Palaimintasis Vitas gimė 1190 m. (mirė apie 1269 m.), buvo Lenkijos dominikonų brolis iš Krokuvos vienuolyno[2] ir vienas pirmųjų vyskupų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (1253–1255).
Labai nedaug žinoma apie jo kilmę, ankstyvą karjerą ar vyskupišką darbą. Tikėtina, kad Vitas buvo pirmojo lenkų dominikono šv. Hiacinto mokinys.
Vyskupas Vitas dalyvavo, karūnuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalių Mindaugą 1253 m.[3]
Dėl politinių intrigų buvo šiek tiek vėluojama paskirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupą. Dar tais pačiais 1251 m. popiežius Inocentas IV sutiko, kad būtų įkurta atskira Lietuvos vyskupija, o jos pirmuoju vyskupu būtų paskirtas Mindaugą tikėjimo tiesų mokęs kunigas Kristijonas. Jis buvo Vokiečių ordino narys. Dėl įvairių peripetijų Kristijonas vyskupo šventimus gavo tik 1253 m.[4]
1253 m. spalį arba lapkritį Gniezno vyskupas Pelka pašventino Vitą ir pavedė jam atversti Lietuvos žmones į katalikų tikėjimą. Tačiau šio vyskupo nepripažino karalius Mindaugas ir Lietuvos gyventojai, jo veikla Lietuvoje nežinoma, nors jis kartais siejamas su Vilniaus katedra.
1253 m. arba 1254 m. kunigas krikščionis Kristijonas, Livonijos ordino narys, buvo paskirtas vyskupu ir karalius Mindaugas pripažintas, suteikiant žemes Žemaitijoje.[5]
1254 m. Vitas parašė popiežiui Inocentui IV apie apgailėtinas krikščionių gyvenimo sąlygas Lietuvoje ir paprašė perduoti. 1255 m. kovo 1 d. Popiežius Aleksandras IV patenkino Vito prašymą[6] ir Vitą dėl nepakeliamų sąlygų atleido nuo pareigos reziduoti savo vyskupijos ribose Lietuvoje.[7]
Išvykus pagonių sumuštam Vitui iš Lietuvos[8], popiežius paskyrė jį Vroclavo vyskupijos pagalbiniu vyskupu. Vroclave Vitas tarnavo maždaug iki 1260 m. Vėliau jis buvo paskirtas pagalbiniu vyskupu Poznanės vyskupijoje, bent iki 1263 m.[9]
Istorikas Janas Kurževskis mano, kad Vitas Lubšos mieste, dabartinėje Baltarusijoje, įsteigė dominikonų bažnyčią ir vienuolyną.[10]
Vitas yra garbinamas kaip Dominikonų ordino „palaimintasis“, yra buvę pasiūlymų pripažinti jį kankiniu.[11]
Nuorodos redaguoti
- ↑ Алесь Жлутка, Марак Мілавіцкі. Віт // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 446.
- ↑ Dubonis, Artūras (2015). „The Origins of Statehood". In Iršėnas, Marius; Račiūnaitė, Tojana (eds.). The Lithuanian Millenium. History, Art and Culture. Vilnius Academy of Arts Press. p. 46.
- ↑ J. Dobosz, M. Serwański, Słownik władców Europy średniowiecznej. Poznań: 1998, p. 272.
- ↑ Darius Baronas. Pirmieji Lietuvos vyskupai. Orbis Lituanie. [1][neveikianti nuoroda]
- ↑ Kiaupa, Zigmantas; Jurate Kiaupiene, Albinas Kunevicius (2000) [1995]. „Establishment of the State“. The History of Lithuania Before 1795 (English ed.). Vilnius: Lithuanian Institute of History. pp. 45–72.
- ↑ Petkus, Viktoras (2004). Dominikonai Lietuvos kultūroje. Vilnius: Petro ofsetas. ISBN 9955-534-84-2. pp. 43–44.
- ↑ Darius Baronas. Pirmieji Lietuvos vyskupai. Orbis Lituanie. [2][neveikianti nuoroda]
- ↑ Vladislavas Sirokomlė. Nemunas nuo versmių iki žiočių. Iš lenkų kalbos vertė K.Bizauskas. Vilnius: Mintis, 1991,p.15 ISBN 5-417-02915-7.
- ↑ P. Nitecki: Biskupi Kościoła katolickiego w Polsce w latach 965–1999. Słownik biograficzny. Warszawa: Instytut Wydawniczy „Pax“, 2000, p 483.
- ↑ Petkus, Viktoras (2004). Dominikonai Lietuvos kultūroje. Vilnius: Petro ofsetas. ISBN 9955-534-84-2. pp. 43–44.
- ↑ Rowell, C. S. (1994-06-24). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-central Europe, 1295–1345. Cambridge University Press. pp. 302–304.