Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailininkų sąjunga – Lietuvos organizacija, vienijanti tautodailės kūrėjus. Būstinė Vilniuje, Stiklių g. 16.
Istorija redaguoti
1966 m. įsteigta Lietuvos liaudies meno draugija, kuri vienijo Choro, Teatro, Instrumentinės, Liaudies muzikos, Liaudies dailės ir Choreografijos sekcijas. Veikė skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Visuotiniai susirinkimai šaukti kas 3 metai, rinkta valdyba. 1989 m. pavadinta Lietuvos tautodailininkų sąjunga, apibrėžta siauresnė (tik tautodailės) veiklos sritis. Nuo 1987 m. UNESCO liaudies meno organizacijos, nuo 1994 m. Europos meno tarybos (ECA) narė.
Veikla redaguoti
Lietuvos tautodailininkų sąjunga rengia seminarus, parodas, muges, konkursus, gina narių autorines teises. Kaupia kūrinių rinkinį, kurį eksponavo Airijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Bulgarijoje, Danijoje, Rusijoje, Švedijoje. Turi 6 skyrius – Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos, Žemaitijos. 2006 m. vienijo – 3000 narių. Prie sąjungos nuo 1997 m. veikia Tautodailininkų sąjungos fondas, kuris leidžia „Tautodailės metraštį“, monografijas, knygas apie tautodailę.[1]
Pirmininkai redaguoti
- Vytautas Jakelaitis – 1966-1968 m.
- Pranas Gudynas – 1968-1979 m.
- Jonas Rimantas Glemža – 1979-1985 m.
- J. Kilšauskas – 1985-1989 m.
- Žilvinas Bautrėnas – 1989-1992 m.
- Jonas Rudzinskas – nuo 1992 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.
Nuorodos redaguoti
- Lietuvos tautodailininkų sąjunga Archyvuota kopija 2013-08-26 iš Wayback Machine projekto.