Vilko irštva

Hitlerio bunkerio griuvėsiai

Padėtis dabartinėje Europoje

Vilko irštva (vok. Wolfsschanze) – įtvirtintas Hitlerio bunkeris tuometiniuose Rytprūsiuose, iš kurio Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms – Vermachtui.

Istorija

Bunkeris yra dabartinėje Lenkijos teritorijoje, netoli senos prūsų gyvenvietės Raistpilio dab. Kentšyno (lenk. Kętrzyn, vok. Rastenburg) miestelio. Ši Rytprūsių dalis 1945 m. atiteko Lenkijos Liaudies Respublikai. Pavadinimas kilęs nuo Hitlerio pseudonimo „Vilkas“, kurį jis naudojo savo asmeninėje korespondencijoje trečiajame dešimtmetyje. Bunkeris buvo skirtas 1941 m. birželio 22 d. invazijai į TSRS (kodinis pavadinimas Operacija Barbarosa) ir naudojamas iki 1945 m. sausio 25 d., kuomet Raudonoji armija pasiekė Vengoževo (vok. Angerburg) miestelį, esantį už 16 km.

Bunkerį sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių. Bunkerių aukščiai nuo šešių iki aštuonių metrų aukščio, iš viršaus apsodinti mišku. Į bunkerį buvo atvesta geležinkelio linija, šalia įrengti du aerodromai, telefono ryšys su Berlynu ir fronto linija. Bunkeryje dirbo 2 100 karininkų, kareivių ir civilių. Prieigos užmaskuotos, aplink esantys miškai – užminuoti: 1945–1955 m. tvarkant aplinką čia rasta 54 000 minų. Bunkerio statybos taip pat įslaptintos, aplinkiniams gyventojams paskleisti gandai, kad čia bus statomas chemijos fabrikas „Askania“.

„Vilko irštvos“ bunkerių sienos turėjo du gelžbetonio apvalkalus. Pirmasis ir antrasis apvalkalai buvo 4 m storio, tarp apvalkalų paliktas tarpas buvo pripildytas akmenų skaldos, kad konstrukcija, esant būtinybei, amortizuotų. Kiekvieno bunkerio viduje tilpdavo apie 8 žmones. Vietos užtekdavo tik porai kambarių. Po karo amerikiečių mokslininkai apskaičiavo, kad bunkeris būtų atlaikęs net ir tiesiai ant jo numestos atominės bombos, tokios, kokia buvo numesta ant Hirošimos, sprogimo jėgą.

Antrojo pasaulinio karo metu Hitleris bunkeryje praleido didžiąją savo laiko dalį – daugiau negu 800 dienų. Šiame bunkeryje 1944 m. liepos 20 d. Klausas fon Štaufenbergas įvykdė pasikėsinimą nužudyti Hitlerį. Nenorėdami, kad Raudonoji armija pasinaudotų bunkeriu, vokiečiai besitraukdami bunkerį susprogdino. Šiuo metu bunkeryje įkurtas muziejus, per metus sulaukiantis apie 200 000 lankytojų.

Nors „Vilko irštva“ buvo pagrindinis Hitlerio bunkeris karo metu, jis turėjo jų ir kitose Reicho dalyse, visų jų pavadinimuose taip pat figūravo žodis vilkas: Wolfsschlucht – Belgijoje, Wherwolf – Ukrainoje. Manoma, kad žodį vilkas Hitleris pasirinko neatsitiktinai, nes Senovės Vokiečių Aukštaičių kalboje vardas Adolfas yra kilęs iš žodžių adal ir wolf, reiškiančių kilmingą vilką.

Artėjant Raudonajai armijai, bunkeriai buvo sunaikinti Hitlerio įsakymu. 10 tonų sprogmenų buvo sunešti į bunkerio kambarius, bunkeris buvo sprogdinamas iš vidaus. Sprogimo metu kai kurie betono blokai, sveriantys ir po 10 tonų, išsimėtė 100 m spinduliu, o milžiniškos bunkerio sienos išsiskyrė, kai kurie bunkeriai „sulindo“ į žemę per 1-2 metrus.

Populiaraus kompiuterinio žaidimo Wolf veiksmas taip pat vyksta „Vilko irštvoje“.

Bunkerio planas

Bunkerio planas:
1. Hitlerio asmens sargybinių gyvenamos ir darbo patalpos
2. Apsaugos ir saugumo pastatai
3. Avarinis elektros generatorius
4. Bunkeris
5. Valstybės spaudos tarnybos vadovo Otto Dietrich pastatas
6. Pasitarimų statinys kuriame 1944 liepos 20 d. buvo įvykdytas pasikėsinimas prieš Hitlerį
7. Apsaugos tarnyba
8. Svečių priešlėktuvinis bunkeris
9. Apsaugininkai
10. Stenografinės tarnybos pastatas
11. Apsaugos pastatas, pirmasis Hitlerio asmens sargybinis Rattenhuber, Högl policijos komisarijantas, Pašto pastatas
12. Telegrafo pastatas
13. Garažai
14. Sunkvežimiai
15. Kinas
16. Apšildymo pastatas
17. Dr. Morell, Bodenschatz, Hewel, Voß, Wolff, Fegelein
18. Parduotuvė
19. Martino Bormano, asmeninio Hitlerio sekretoriaus pastatas
20. Bormano ir jo padėjėjų priešlėktuvinė slėptuvė
21. Adolfo Hitlerio būstas ir bunkeris 22. Hitlerio bei kariuomenės adjutantūra, kariuomenės tarnyba
23. II Kazino
24. Generolas Alfred Jodl, kariuomenės vadas
25. Gaisrinė
26. Užsienio reikalų ministerijos tarnybinis pastatas
27. Dr. Fritz Todt, po mirties: Albert Speer
28. Apsaugos viešbutis
29. bendrasis bunkeris su kulkosvaidžiu ant stogo
30. Kazino I
31. Naujoji arbatinė
32. Generalfeldmarschall Wilhelm Keitel, kariuomenės vadas
33. Senoji arbatinė
34. Gėringo pastatas,
35. Gėringo bunkeris su kulkosvaidžiu
36. Ginkluotųjų oro pajėgų štabo atstovai
37. Jūrų laivyno pajėgų štabo atstovai
38. Bunkeris
39. Kapinės 40. Geležinkelio linija Rastenburg (Kętrzyn)–Angerburg (Węgorzewo)

Nuorodos

• Nuotraukų rinkinys Archyvuota kopija 2007-08-10 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)
• Nuotraukų rinkinys Archyvuota kopija 2007-08-21 iš Wayback Machine projekto. (vok.)