Louis Le Vau

prancūzų architektas
Louis Le Vau
Portrait of a man with the Louvre – Les collections du château de Versailles.jpg
Manomas Lui Levo portretas (apie 1662 m.)
Gimė 1612 m.
Paryžius
Mirė 1670 m. spalio 11 d. (~58 metai)
Paryžius
Tautybė Prancūzas
Veikla Architektas, klasicistas.
Commons-logo.svg Vikiteka Louis Le Vau

Lui Le Vo (pranc. Louis Le Vau, tikroji pavardė Levau – Levo; 1612 m. – 1670 m. spalio 11 d.) – prancūzų baroko architektas, klasicistas.[1]

BiografijaKeisti

Manoma, mokėsi Genujoje, Romoje. Nuo 1654 m. buvo Liudviko XIV rūmų architektas. Ankstyvajai kūrybai įtaką padarė Salamono de Broso kūryba.

 
Vaux-le-Vicomte pilis ir sodai

Paryžiuje suprojektavo Šv. Sulpicijaus bažnyčią (Église Saint-Sulpice, 1646 m.), Šv. Liudviko bažnyčią saloje (Église Saint-Louis-en-l'Île) su broliu Fransua Levo (1642 m.), Luvro rūmų dalį (šiaurinio ir rytinio flygelio dalį, pietinį flygelį, 1663 m.), Hôtel Lambert (1650 m.), Hôtel Lauzun (1658 m.), Keturių tautų kolegiją (Collège des Quatre Nations, 1665 m., baigta 1677 m.), kelis Versalio rūmų ansamblio pastatus (1668–1670 m.). Svarbiausias projektas – Vaux-le-Vicomte pilis Masi (Sena ir Marna, 1661 m.). Daugelis Lui Levo projektuotų rūmų, pilių (de Botru, Heselinų, Bojė, Fukjė) neišliko.

Sukūrė parkų prie Sen Klu (1655 m.), Bavilio (1660 m.), Fontenblo (1662 m.) pilių. Su dailininku Šarliu Lebrenu ir sodininku Andrė Lenotru išplėtojo klasicistinių rūmų su prancūziškuoju parku ansamblio tipą.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Lui Le Vo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 49 psl.